Kultūros paveldo departamentas pradėjo tyrimą dėl išmestų 19 amžiaus mokslinių leidinių – tarp jų tarpukario universitetams priklausiusi mokslinė medicininė literatūra.
Knygos atliekų konteineryje atsirado tvarkant Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LMSU) fondus. Universitetas sako, kad leidiniai suskaitmeninti, o taip pat nei mokslinės, nei kultūrinės vertės jie neturi.
Ant kauniečio muziejininko stalo – 19 a. pab. knygos. Jos paimtos Sveikatos mokslų universiteto bendrabučio kieme pamačius pilną knygų prikrautą statybinių atliekų konteinerį.
„Nebūtų nuostabu, jei tai būtų sovietinio laikotarpio literatūra, bet tai buvo 19 a. pab. ir 20 a. prad. knygos, tarpukario mokslinė literatūra“, – kalba muziejininkas Justas Rimavičius
Kelias knygas muziejininkui spėjus išsaugoti, kitos atsidūrė rūšiavimo centre.
„Atliekų rūšiavimo centre knygos jau atskirtos nuo viršelių. Štai – visas kalnas jų. Paėmus kelias galime matyti, kad ši knyga išleista 1845-aisias metais, ant kitos viršelio – Stepono Batoro universiteto antspaudas“, – kalba LRT TV naujienų tarnybos žurnalistė Kristina Karlonė.
Išvežti knygas atliekų tvarkymo įmonės paprašė universitetas.
„Dalis knygų jau buvo pradėta presuoti ir kai procesas buvo prasidėjęs gavome užklausą iš Sveikatos mokslų universiteto, kad stabdytume procesą“, – kalba „Econovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Tyrimą pradėjęs Kultūros paveldo departamentas ir tarp naikinamų knygų pastebėjo galimus vertingus leidinius.
„Tai tarpukariu veikusių universitetų palikimas ir taip jį išmesti, mano nuomone, nebuvo galima“, – kalba Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistas Andrius Liakas.
Prie universiteto bendrabučio stovintis tuščias konteineris senomis knygomis tikėtina vėl užsipildys. Į konteinerį jos keliauja iš leidinių prigrūsto rūsio.
„Čia lentynų dar yra trys eilės ir taip va tų lentynų, jų yra daug“, – kalba A. Liakas.
Kaukėmis nuo pelėsio besisaugančios darbuotojos atrinkinėja vertingus leidinius. Kelių seniausių yra paprašęs Vilniaus universitetas. Kitus ketinama naikinti.
„Jos visos yra pažeistos ir mes jų į savo biblioteką nevežėm, nes jos kitas užkrėsti gali“, – pasakoja A. Liakas.
Anot kultūros ministro Simono Kairio, buvo išmesti ne tie leidiniai.
„Pasirodo ne tie dalykai buvo išmesti, buvo išmestos visai kitos knygos, pabrėšiu, knygos, ne periodika, ne kiti dokumentai. Tai jau skamba absurdiškai ir tikrai, tiek biblioteka, tiek universitetas keistai pasižiūrėjo į klausimą“, – LNK žinioms sakė ministras.
„Jeigu ir pats prašymas dėl tų, pabrėšiu, leidinių ar dokumentų rinkinių – su juo buvo viskas kaip ir iš principo tvarkingai, tai visi įvykiai sekę po to yra mažų mažiausiai keisti“, – teigė S. Kairys.
Universiteto bibliotekos direktorė sako, kad imtasi tvarkyti fondus, konteineryje atsidūrė ne knygos, o vokiečių kalba leisti periodiniai medicininiai žurnalai. Jų straipsniai suskaitmeninti.
„Kreipėmės į ekspertus, į medicinos žinovus, į Kultūros ministeriją prašydami padėti: ar tikrai čia yra koks nors kultūros paveldas ir mes juos nurašėm su ministro leidimu“, – kalba LMSU bibliotekos ir informacijos centro direktorė Meilutė Kretavičienė.
Universiteto bibliotekos fonduose yra apie 600 tūkstančių leidinių. Pirminiais skaičiavimais į atliekų rūšiavimo centrą pateko apie 15 tūkstančių.
KPD pradėjo tyrimą dėl LSMU išmestų 19 a. mokslinių leidinių
KPD pradėjo tyrimą dėl į konteinerį išmestų ir vėliau sunaikintų 19 a. pab–20 a. prad. mokslinių leidinių, LSMU fonduose.
Kaip pranešė KPD Kauno skyrius, gavus pranešimą apie į konteinerį sumestas ir į atliekų tvarkymo aikštelę išvežtas knygas, specialistai nuvyko jų apžiūrėti.
„Deja, tuo metu knygos jau buvo sunaikintos. Vienoje krūvoje buvo sumesti nuplėšti knygų viršeliai, kitoje supresuoti knygų blokai. Dauguma sunaikintų knygų buvo 20 a. pradžioje užsienyje anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių kalbomis leisti periodiniai leidiniai apie mediciną ir farmaciją. Dalis knygų išleistos 19 a.“, – „Facebook“ socialiniame tinkle trečiadienį informavo KPD.
„Dėl galimai istorinę vertę turinčių kultūros objektų sunaikinimo pradėjome tyrimą“, – teigia departamento Kauno skyriaus atstovai.
Apie Kaune rastą konteinerį su leidiniais feisbuke pranešė muziejininkas Justas Rimavičius, informavęs, kad jas išmeta LSMU. Jis nurodė trečiadienio rytą radęs konteinerį jau tuščią ir susisiekęs su atliekų tvarkytojais, KPD.
Savo ruožtu LSMU tvirtina, kad sklindanti informacija nėra tiksli.
„Informuojame, kad tai yra seni, suskaitmeninti periodiniai leidiniai, prieinami el. žurnalų archyvuose. Leidiniai šiuo metu neatitinka higienos normų, yra supeliję ir nėra tinkami naudoti. Patiksliname, kad viešojoje erdvėje periodiniai leidiniai klaidingai įvardijami knygomis. Taip pat paneigiame neteisingą informaciją, kad Universitetas supainiojo leidinius“, – pranešime spaudai nurodė universitetas.
LSMU taip pat tvirtino, jog kreipėsi į didžiąsias šalies bibliotekas su siūlymu perimti trūkstamus periodinius leidinius, tokie leidiniai atrinkti ir bus perduoti bibliotekoms.
„Nurašyti atrinktus periodinius leidinius įvertino Universiteto specialistai. Taip pat LSMU kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu leisti nurašyti senus ir pelėsio sugadintus užsienio šalių periodinius leidinius. LR kultūros ministras rugsėjo 14 dieną pasirašė įsakymą (...), leidžiantį nurašyti leidinius pagal pridedamą sąrašą ir remiantis Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2016-11-24 dienos įsakymu“, – pabrėžė LSMU.
„Nustatyti sunaikintų leidinių vertę kultūrinę sudėtinga, tačiau neabejotinai dauguma jų buvo įdomios vien savo nuosavybės žymomis ir svarbios kaip tarpukariu veikusių aukštųjų mokyklų ir kitų institucijų istorijos dalis“, – teigia KPD atstovai.
Pasak jų, dalis šiukšlių krūvoje rastų išlikusių leidinių galėjo būti vertingi. Pavyzdžiui, 1845 metais Sankt Peterburge išleistame Gustavo Gaugerio veikale „Repetorium Pharmazie und praktische chemie in Rusland“ galima paskaityti apie Lietuvos teritorijoje veikusias vaistines.
„Ši Vytauto Didžiojo universitetui priklausiusi ir įdomius istorinius faktus išsaugojusi knyga laimei išsaugota ir bus perduota į muziejų tolesniems tyrimams“, – teigia KPD.
