Eidamas 89 metus mirė rusų kino veteranas Aleksejus Batalovas, suvaidinęs „Oskaru“ įvertintoje melodramoje „Maskva netiki ašaromis“ (Moskva slezam ne verit) ir Kanų kino festivalio pagrindinį prizą pelniusioje juostoje „Skrenda gervės“ (Letiat žuravli), ketvirtadienį pranešė naujienų agentūros.
Aktorius mirė naktį po ilgos ligos, naujienų agentūrai TASS pranešė jo asistentas Vladimiras Ivanovas.
A. Batalovas suvaidino režisieriaus Vladimiro Menšovo juostoje „Maskva netiki ašaromis“, kuri 1981-aisiais pelnė „Oskarą“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Joje pasakojama apie trijų draugių, atvykusių į Maskvą ieškoti meilės ir karjeros galimybių. A. Batalovas atliko paprasto darbininko, įsimylėjusio aukštas pareigas užimančią moterį, vaidmenį.
Už šį vaidmenį Sovietų Sąjunga skyrė jam valstybinį apdovanojimą.
A. Batalovas taip pat vaidino Michailo Kalatozovo filme apie Antrąjį pasaulinį karą „Skrenda gervės“. Juosta prasideda lyriškomis meilės scenomis su aktore Tatjana Samoilova, o vėliau A. Batalovo herojus tragiškai žūsta mūšyje.
Pastarasis filmas buvo įvertintas Kanų Auksine palmės šakele. Šis prizas pažymėjo sovietiniame mene 1953-aisiais po diktatoriaus Josifo Stalino mirties prasidėjusią naują erą.
„Sovietų laikais, kai dauguma herojų buvo „mačo“ būdo, jis įkūnijo neįtikėtiną žmogišką subtilumą ir net trapumą“, – Michailą Švydkojų, specialųjį Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovą tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui, citavo TASS.
A. Batalovas taip pat sukūrė ciniko, kurį pakeičia romanas su ištekėjusia moterimi, vaidmenį Antono Čechovo novelės ekranizacijoje „Ponia su šuniuku“ (Dama s sobačkoj). Šią juostą 1960 metais sukūrė režisierius Josifas Heificas.
A. Batalovas gimė Rusijos provincijoje, Vladimiro mieste, aktorių šeimoje. Jis baigė prestižinę Maskvos dailės akademinio teatro (MChAT) studiją.
Žlugus Sovietų Sąjungai, A. Batalovas beveik nebesirodė kino ekranuose. Jis dėstė Rusijos valstybiniame kinematografijos universitete (VGIK) ir vadovavo Rusijos nacionaliniams kino apdovanojimams „Nika“.
2014-ųjų kovą jis buvo tarp daugiau kaip 500 veikėjų, pasirašiusių kolektyvinį laišką, kuriuo buvo išreikšta parama V. Putino inicijuotai Krymo aneksijai.
