Segedo mieste Vengrijoje įvyko Vilmoso Zsigmondo kino festivalio uždarymo ceremonija. Jo metu buvo išdalinti aštuoni apdovanojimai ir net du iš jų — lietuvių režisierės Albinos Griniūtės ir operatoriaus Sauliaus Lukoševičiaus dokumentiniam filmui „Ateljė „Rojaus drabužiai“. Šiam filmui tarptautinė komisija skyrė kino kritikų prizą ir prizą geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, rašoma pranešime spaudai.
„Ateljė „Rojaus drabužiai“ — tai poetinis dokumentinis pasakojimas apie penkis Suomijos salyno gyventojus, jų požiūrį į gyvenimą ir mirtį. Filmą penkerius metus kūrė tarptautinė komanda iš Lietuvos, Estijos ir Suomijos. Pasak V. Zsigmondo kino festivalio komisijos narių, filmas įvertintas už „išgrynintą ir įtaigų vaizdą, sujungiantį dokumentiką ir poeziją į harmoningą visumą“.
V. Zsigmondo kino festivalio vertinimo komisiją sudarė visas būrys žymių Europos kino kūrėjų — Gaboras Szabo (Vengrijos kino operatorių sąjungos narys, Bela Balazs apdovanojimą pelnęs operatorius, universiteto dėstytojas, V. Zsigmondo režisuoto filmo „Ilgas šešėlis“ operatorius), Nigel Walters (Didžiosios Britanijos bei IMAGO kino operatorių sąjungos viceprezidentas), Pierre Filmon (prancūzų kino režisierius, dokumentinio filmo „Artimi susitikimai su Vilmos Zsigmondu“ kūrėjas, 2017 m. Kanų kino festivalio žiuri narys), Mari Miklos (Bela Balazs apdovanojimą pelniusi filmų montuotoja, docentė, V. Zsigmondo filmo „Ilgas šešėlis“ montuotoja) ir Miklos Saghy (docentas, kino kritikas).
"Paradise gowns" Trailer. 2016 dir. A Griniute from Saulius Lukosevicius on Vimeo.
Pernai mirusio legendinio vengrų kino operatoriaus vardu pavadintas festivalis šiemet buvo surengtas pirmą kartą. Juo siekiama atkreipti dėmesį į kino meną, kino operatorių darbą ir pristatyti geriausius jaunųjų kūrėjų darbus iš viso pasaulio. Festivalio vadovas Ivan Javorszky džiaugėsi, kad į pirmąjį V. Zsigmondo festivalį susirinko daug operatoriaus draugų ir buvusių bendražygių, taip pat nemažas būrys jaunųjų kino kūrėjų. Jis tikisi, kad laikui bėgant šis festivalis taps gražia tradicija, padėsiančia neišblėsti V. Zsigmondo atminimui ir populiarinti aukštos meninės vertės kiną.
V. Zsigmondas gimė 1930 m. Segedo mieste. 1956 m. drauge su operatoriumi Laszlo Kovacs filmavo Vengrijos revoliucijos įvykius, vėliau pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo su tokiais režisieriais kaip Woody Allenas ir Stevenas Spielbergas. Už pastarojo režisuotą filmą „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ (angl. „Close Encounters of the Third Kind“) V. Zsigmondas 1978-aisiais pelnė „Oskarą“. V. Zsigmondas laikomas vienu įtakingiausių visų laikų kino operatorių.
