Birželio 5 dieną nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2022“ buvo tiesiogiai transliuojami iš Valdovų rūmų kiemo. Šiemet pagrindinės gervės „skriejo“ į „Piligrimų“ kūrėjo rankas, buvo įvertintas ir „Sinefilijos“ meniškumas. Daug dėmesio skirta ir Ukrainai, Mantas Kvedaravičius įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus.
Filmas „Piligrimai“ tapo Metų vaidybiniu filmu. Už šį filmą L. Bareiša įvertintas kaip geriausias senarijaus autorius ir režisierius. O Giedrius Kiela už vaidmenį „Piligrimuose“ paskelbtas geriausiu aktoriumi.
Algimanto Puipos „Sinefilija“ įvertinta už meninį originalumą – jame pastebėti geriausias kino dailininko darbas (Jurgita Gerdvilaitė, Ramūnas Rastauskas), geriausas kostiumų (Agnė Rimkutė) ir grimo (Eglė Mikalauskaitė-Gricienė) dailininkai, geriausias operatoriaus (Feliksas Abrukauskas) darbas.
Pateikti filmai ir jų kūrėjai galėjo pretenduoti į apdovanojimus 19-oje kategorijų.
Specialųjį apdovanojimą už metų indėlį į kino industriją skirs Lietuvos kino centras kartu su AVAKA.
Žiūrovų simpatijų apdovanojimą pelnė daugiausiai žiūrovų kino teatruose ir užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose peržiūrų surinkęs filmas.
Žiūroviškiausias 2021 metų filmas – „Naktinė žvejyba“.
Apdovanojimas „Metų indėlis į kino industriją“ atiteko Vilniaus kino biurui. Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė dėkojo kolegoms ir visiems vilniečiams, kurie „yra draugiški ir atviri filmavimams“.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pristatė nominacijos už viso gyvenimo nuopelnus nominaciją ir kalbėjo: „Metų derlius tikrai turtingas. Lietuvos kinas dinamiškas ir nuolat kelyje. Kartais menininkai savo kūrinius paženklina savo krauju ar net gyvybe. „Auksinė gervė“ skris labai aukštai – pas ryžtingą, bebaimį žmogų, pas žmogų, kurio šešėlyje glaudžiasi kiti“.
Už viso gyvenimo nuopelnus statulėlę virtualiai teikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Statulėlė už viso gyvenimo nuopelnus paskirta a. a. Mantui Kvedaravičiui. V. Zelenskas pacitavo M. Kvedaravičiaus žodžius: „Jei mes gyvename tam tikrame pasaulyje, mes girdime tam tikras dainas, klausomės radijo, žiūrime tam tikrą kiną – visa tai sukuria mus, sukuria mūsų mentalitetą“.
Toliau kalbėjo: „Menas, kultūra formuoja žmogų arba įkalina jį tamsoje. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu skleisti tiesą, palaikyti meną, kuris skirtas gyvenimui, o ne tiems, kurie nori tą gyvenimą sunaikinti. Ukrainiečiai visada prisimins Mantą Kvedaravičių kaip žmogų, kuris buvo būtent toks. Šlovė Ukrainai!“
Taip pat skaitykite
M. Kvedaravičiaus mama Banguolė Kvedaravičienė sakė: „Mes dėkingi tiems, kurie pažino jį tokį, koks jis buvo“. Organizatoriai skiria finansinę paramą velionio artimiesiems. I. Šimonytė B. Kvedaravičienei įteikė jos sūnui skirtą apdovanojimą.
Paskelbus nominantus, savo darbą pradėjo Balsuotojų komisija, kuri išrinko laureatus. Nuo gegužės 3 iki 20 dienos per 300 žmonių buvo pakviesti balsuoti ir rinkti laimėtojus specialioje balsavimo platformoje.
Iš 58 filmų atrankos komisija vertinti atrinko 31-ą, į daugiausia nominacijų pretendavo režisierių Algimanto Puipos „Sinefilija“ ir Andriaus Blaževičiaus „Bėgikė“ (13). Juos vijosi Lauryno Bareišos „Piligrimai“ – 11 nominacijų.
Ceremoniją veda žurnalistas, laidų vedėjas Rytis Zemkauskas ir aktorė Elžbieta Latėnaitė. Susirinkusiems žiūrovams koncertavo Dovilė Filmanavičiūtė su Martynu Levickiu, kurie kūriniu pagerbė mirusiuosius per dvejus metus kino žmones, Alina Orlova, Mantas Jankavičius, šoko Londono reivo šamanu vadinamas Phil Von, pasirodė ir kiti garsūs atlikėjai.
Po ceremonijos menininko Algio Kriščiūno nutapytas proginis paveikslas „Birds and the Wind“ bus parduotas socialinių tinklų aukcione. Už jį gauti pinigai bus paaukoti Ukrainai.
Taip pat skaitykite
Į apdovanojimus pretendavo (laureatai paryškinami):
METŲ GERIAUSIAS STUDENTO DARBAS
1. „Aš buvau Maksas“ (rež. Lukas Kacinauskas, prod. LMTA)
2. „Pardaviau klasiokę“ (rež. Gantas Bendikas, prod. LMTA)
3. „Paskutinis kartas“ (rež. Rinaldas Tomaševičius, prod. Lineta Lasiauskaitė, LMTA)
4. „Šokis“ (rež. Danielius Minkevičius, prod. Saulė Dmitrieva, Ieva Norvilienė, LMTA)
5. „Viskas gerai“ (rež. Jorūnė Greičiūtė, prod. Viktorija Akavickaitė, Zbigniev Bartoševič, LMTA). „Esu labai laiminga, kad turiu laisvę kurti“, – sakė laureatė J. Greičiūtė.
METŲ GERIAUSIAS TRUMPAMETRAŽIS FILMAS
1. „Išvyka“ (rež. Jorūnė Greičiūtė, prod. Rūta Jekentaitė)
2. „Miegamasis rajonas“ (rež. Vytautas Katkus, prod. Klementina Remeikaitė)
3. „Motinos“ (rež. Birutė Kapustinskaitė, prod. Rūta Petronytė, Kęstutis Drazdauskas)
4. „Techno, mama“ (rež. Saulius Baradinskas, prod. Viktorija Seniut). „Man siurrealu čia stovėti, nes aš Katedros aikštėje važinėdavau riedlente“, – sakė S. Baradinskas. Anot jo, jo filmas kalba apie meilę ir kodėl taip sunku mylėti. Renginio išvakarėse jis dalyvavo „Baltic Pride“ eitynėse: „Mes esame už meilę“.
5. „Žiūrėk, koks garsas. Vilniaus garso sistemų kultūra“ (rež. Mikas Žukauskas, prod. Paulius Burakas)
METŲ GERIAUSIAS ANIMACINIS FILMAS
1. „Elena“ (rež. Birutė Sodeikaitė, prod. Art shot, Tripode productions, Adriatic animation)
2. „Mora Mora“ (rež. Jurga Šeduikytė, prod. Meno avilys). J. Šeduikytė linksmai pašoko su apdovanojimu. „Chebra, nepamirškime apie ką yra kinas ir visi menai“, – kvietė J. Šeduikytė.
3. „Skaitmeninis Voodo“ (rež. ir prod. Antanas Skučas, Julius Zubavičius)
METŲ GERIAUSIAS MAŽUMOS BENDROS GAMYBOS FILMAS
1. „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ (rež. Iryna Tsilyk, liet. prod. Giedrė Žickytė). G. Žickytė į sceną užlipo su filmo herojais – Ana ir jos vaikais: „Jie tapo mūsų antra šeima. Dokumentiniame kine taip būna – gyvenimas ir kinas persipina. Net juodžiausiame sapne negalėjome įsivaizduoti, kad karas, kurį šeima išgyvena nuo 2014 metų, taip išplis. Mūsų herojai rado prieglobstį Lietuvoje. Šis apdovanojimas visiems mums, lietuviams, kurie padedame Ukrainai“.
Ana sakė tikinti į tautos dvasią, jėgą ir pergalę: „Kartu mes jėga. Sláva Ukrayíni!“.
2. „Ribos“ (liet. prod. Lukas Trimonis)
3. „Trys“ (rež. Juanjo Giménez, liet. prod. Marija Razgutė)
METŲ GERIAUSIAS GARSO REŽISIERIAUS DARBAS
1. Julius Grigelionis („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša)
2. Jonas Maksvytis („Šuolis“, rež. Giedrė Žickytė)
3. Martin Ožvold, Lukáš Moudrý, Kryštof Blabla („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
4. Vytis Puronas („Operacija O2“, rež. Margus Paju)
5. Saulius Urbanavičius („Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“, rež. Sergejus Loznica)
METŲ GERIAUSIAS MONTAŽO REŽISIERIAUS DARBAS
1. Laurynas Bareiša („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša)
2. Danielius Kokanauskis („Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“, rež. Sergejus Loznica). „Mums visiems pasisekė tiek, kad kartais, atrodo, net gėda. Tai – filmas apie laimingą pabaigą kovoje dėl laisvės. Ir Слава Україні!“ – kalbėjo D. Kokanauskis.
3. Ričardas Matačius („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
4. Linas Mikuta („Mončys. Žemaitis Iš Paryžiaus“, rež. Linas Mikuta)
5. Ieva Veiverytė („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
METŲ GERIAUSIAS KINO DAILININKO DARBAS
1. Aurimas Akšys („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
2. Rytis Daraškevičius („Lobis“, rež. Agnė Marcinkevičiūtė)
3. Jurgita Gerdvilaitė, Ramūnas Rastauskas („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa). J. Gerdvilaitė dėkojo režisieriui, kuris „darosi vis labiau mėgstantis avantiūras. Šis filmas buvo didelė avantiūra“.
4. Sigita Šimkūnaitė („Žmonės, kuriuos pažįstam“, rež. Tomas Smulkis)
5. Anželika Šulcaitė („Drugelio širdis“, rež. Inesa Kurklietytė)
METŲ GERIAUSIAS KOSTIUMŲ DAILININKAS
1. Arūnė Daukantaitė („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša)
2. Neringa Keršulytė („Drugelio širdis“, rež. Inesa Kurklietytė)
3. Fausta Naujalė („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
4. Agnė Rimkutė („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa). A. Rimkutė dėkojo komandai vaizdo įraše. „Ačiū režisieriui, kuris suteikė visišką laisvę ir visai šeimynai, esu visiems labai dėkinga“.
5. Monika Vėbraitė („Žmonės, kuriuos pažįstam“, rež. Tomas Smulkis)
METŲ GERIAUSIAS GRIMO DAILININKAS
1. Jurgita Globytė („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
2. Eglė Mikalauskaitė-Gricienė („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa). E. Mikalauskaitė-Gricienė dėkojo režisieriui už idėjas ir iššūkius, dėkojo visai komandai. Jos žodžius perdavė Uljana Kim.
3. Milda Petružytė-Gucevičienė („Drugelio širdis“, rež. Inesa Kurklietytė)
4. Inga Raslanaitė („Pilis“, rež. Lina Lužytė)
5. Brigita Stelmokė („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša)
METŲ GERIAUSIAS SCENARIJAUS AUTORIUS
1. Laurynas Bareiša („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša). „Šis filmas man irgi buvo kaip piligriminis kelias. Niekada nežinai, kada „nukrisi“, aš „nukritau“ jau po filmo. Visiems linkiu kaupti emocinių jėgų rezervą“, – kalbėjo L. Bareiša.
2. Marija Kavtaradzė, Teklė Kavtaradzė, Andrius Blaževičius („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
3. Linas Mikuta („Mončys. Žemaitis Iš Paryžiaus“, rež. Linas Mikuta)
4. Algimantas Puipa („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
5. Giedrė Žickytė („Šuolis“, rež. Giedrė Žickytė)
METŲ GERIAUSIAS OPERATORIAUS DARBAS
1. Feliksas Abrukauskas („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa).
2. Rimvydas Leipus, Vytautas Plukas, Valdis Celminš („Šuolis“, rež. Giedrė Žickytė)
3. Narvydas Naujalis („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
4. Viktoras Radzevičius („Drugelio širdis“, rež. Inesa Kurklietytė)
5. Kristina Sereikaitė („Romano vaikystė“, rež. Linas Mikuta)
METŲ GERIAUSIAS KOMPOZITORIAUS DARBAS
1. Donatas Bielkauskas („Mončys. Žemaitis Iš Paryžiaus“, rež. Linas Mikuta)
2. Lina Lapelytė („Žmonės, kuriuos pažįstam“, rež. Tomas Smulkis). „Tikiuosi, kad greitai gyvensime taikoje ir apsupti tolerancijos, kurios mums visiems labai reikia“, – sakė L. Lapelytė.
3. Pijus Meižis („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
4. Jakub Rataj („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
5. Domas Strupinskas („Trys“, rež. Juanjo Giménez)
METŲ GERIAUSIAS ILGAMETRAŽIS DOKUMENTINIS KINO FILMAS
1. „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (rež. Linas Mikuta, prod. Jurga Gluskinienė)
2. „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ (rež. Sergejus Loznica, prod. Uljana Kim)
3. „Pavyzdingas elgesys“ (rež. Audrius Mickevičius, Nerijus Milerius, prod. Rasa Miškinytė)
4. „Šuolis“ (rež. Giedrė Žickytė, prod. Giedrė Žickytė, Uldis Cekulis). G. Žickytė teigė apdovanojimą besidalinanti su filmo herojumi Simu Kudirka ir visomis drąsiomis širdimis: „Simboliška, kad šių metų statulėlė keliauja filmui apie laisvę“.
5. „Švelnūs kariai“ (rež. Marija Stonytė, prod. Giedrė Žickytė)
METŲ GERIAUSIAS ILGAMETRAŽIS VAIDYBINIS KINO FILMAS
1. „Bėgikė“ (rež. Andrius Blaževičius, prod. Marija Razgutė)
2. „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša, prod. Klementina Remeikaitė). „Šis filmas kūrėsi ilgą laiką ir kiekvieną kartą, kai pastrigdavau, būdavo kažkas iš aplinkos, kas savo patarimais ar darbais paskatindavo dirbti toliau. Dėkoju draugams ir kino bendruomenei, kad jie yra“, – sakė L. Bareiša. K. Remeikaitė dėkojo ir Karmėlavos gyventojams, savo tėčiui.
3. „Pilis“ (rež. Lina Lužytė, prod. Kęstutis Drazdauskas, David Collins)
4. „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa, prod. Uljana Kim)
5. „Žmonės, kuriuos pažįstam“ (rež. Tomas Smulkis, prod. Dagnė Vildžiūnaitė)
METŲ GERIAUSIAS AKTORĖS VAIDMUO
1. Barbora Bareikytė („Pilis“, rež. Lina Lužytė)
2. Gabija Bargailaitė („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša)
3. Žygimantė Elena Jakštaitė („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius). „Labai svarbu, kad šalia būtų kažkas, kas tavimi tiki, net kai sunku savimi patikėti. Mama, tėti, Viktorija, esate šios Gervės kojos. Šis filmas mano gyvenime man buvo milžiniška dovana“, – dėkojo laureatė.
4. Milda Noreikaitė („Žmonės, kuriuos pažįstam“, rež. Tomas Smulkis)
5. Vesta Šumilovaitė-Tertelienė („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
METŲ GERIAUSIAS AKTORIAUS VAIDMUO
1. Giedrius Kiela („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša). „Esu paukštininkas. Kai rusai okupavo Lietuvą, gervės buvo išnykusios. Kai Lietuva atsikovojo laisvę, jos sugrįžo. Darykime viską, kad jos neišnyktų Ukrainoje. Sláva Ukrayíni!“
2. Teodoras Lipčius („Mažas didelis stebuklas“, rež. Justinas Krisiūnas)
3. Elijas Malinauskas („Drugelio širdis“, rež. Inesa Kurklietytė)
4. Arūnas Sakalauskas („Žmonės, kuriuos pažįstam“, rež. Tomas Smulkis)
5. Mantas Zemleckas („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
METŲ GERIAUSIAS ANTRAPLANIS AKTORĖS VAIDMUO
1. Laima Akstinaitė („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius). „Ačiū A. Blaževičiui, kad manimi pasitikėjo“, – sakė laureatė.
2. Inesa Marcinkevičiūtė („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
3. Jūratė Onaitytė („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
4. Indrė Patkauskaitė („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša)
5. Rasa Samuolytė („Pilis“, rež. Lina Lužytė)
METŲ GERIAUSIAS ANTRAPLANIS AKTORIAUS VAIDMUO
1. Juozas Budraitis („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
2. Vytautas Kaniušonis („Bėgikė“, rež. Andrius Blaževičius)
3. Aleksas Kazanavičius („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa). „Norėjau padėkoti režisieriui, kuris nusprendė peržengti visas ribas“, – dėkojo A. Kazanavičius.
4. Lukas Malinauskas („Sinefilija“, rež. Algimantas Puipa)
5. Paulius Markevičius („Piligrimai“, rež. Laurynas Bareiša)
METŲ GERIAUSIAS REŽISIERIAUS DARBAS
1. Laurynas Bareiša („Piligrimai“). „Tėvai – mūsų pirmieji režisieriai. Apdovanojimas važiuos į Karmėlavą, jis, tėti, tau“, – sakė L. Bareiša.
2. Andrius Blaževičius („Bėgikė“)
3. Linas Mikuta („Mončys. Žemaitis Iš Paryžiaus“)
4. Algimantas Puipa („Sinefilija“)
5. Giedrė Žickytė („Šuolis“)
Nominantus atrinko nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2022“ atrankos komisija. Ją sudarė 9 Lietuvoje veikiančių kino organizacijų – Nepriklausomų prodiuserių asociacijos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Autorinio kino aljanso, Lietuvos animacijos asociacijos, Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC), asociacijos „ASIFA Lietuva“, Lietuvos aktorių gildijos bei Trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ – deleguoti atstovai: Denisas Kolomyckis, Tomas Vilys, Vidmantas Gaigalas, Juozas Širvinskas, Rasa Paukštytė, Santa Lingevičiūtė, Monika Gimbutaitė, Ignas Meilūnas ir Eglė Maceinatė.
Lietuvos nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ organizuoja asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras.
Praėjusiais metais vienus nacionalinius apdovanojimus organizavo AVAKA, kitus – Lietuvos kino centras. „Ankstesni organizatoriai nebegalėjo organizuoti, perėmė AVAKA, o tuomet prisijungė ir LKC. Tačiau dėmesys išsiskaido, išsiskirsto, tampa sudėtinga suvokti apdovanojimų skirtumus. Žingsnis po žingsnio spręsdami įvairius klausimus pasiekėme sutarimą“, – yra teigęs Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.
