Penktadienį nacionaliniame operos ir baleto teatre premjera – garsaus italų choreografo Mauro Bigonzečio baletas „Piaf“. Tai jo baleto, sukurto Hanoverio valstybinėje operoje, perkėlimas į nacionalinį operos ir baleto teatrą. Vilniuje su trupe jau kelis mėnesius dirbanti choreografo asistentė Macha Daudel sako: nemenkas iššūkis esamą kūrinį pritaikyti nepažįstamai trupei.
Repetuoti su nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupe nuolatinė italų choreografo Mauro Bigonzečio asistentė Macha Daudel pradėjo sausio mėnesį. Dešimtmetį ji buvo M. Bigonzečio trupės „Aterbaletto“ solistė, pastaruosius aštuonerius metus dirba kaip kviestinė pedagogė, padeda pristatyti M. Bigonzečio kūrinius pasaulio teatruose.
Pirmą kartą M. Bigonzetis baletą „Piaf“ pastatė prieš septynerius metus Hanoverio valstybinės operos baleto trupėje. Perkelti baletą į kitą teatrą sudėtingas uždavinys, sako choreografo asistentė, nes esamą choreografiją reikia pritaikyti naujai nepažįstamai baleto trupei, reikėjo laiko pažinti šokėjus, pamatyti jų galimybes ir parinkti tinkamus vaidmenis.
„Šiai trupei tai nemažas iššūkis, nes šiame balete daug tokio šokio, prie kokio šokėjai nėra įpratę, daug modernaus šokio, todėl įdomu juos atvesti tarsi į kitą pasaulį. Sudėtinga, nes atvykau čia, nieko nepažinojau, turėjau parinkti personažus, tai atėmė daug laiko, bet tik taip galėjau pamatyti kūno ekspresiją, charakterį, bet esu labai dėkinga trupei, jie labai įsitraukę į darbą“, – sakė choreografo asistentė M. Daudel.
Choreografas M. Bigonzetis savo kūrybinį kelią pradėjo Romos operos teatro Baleto mokykloje, vėliau šoko „Aterballetto“ trupėje, dar dešimtmetį dirbo tos pačios trupės meno vadovu, tada tęsė karjerą kaip choreografas. Pernai M. Bigonzetis pusmetį vadovavo Milano „La Scala“ teatro baleto trupei, tačiau rudenį atsistatydino dėl sveikatos problemų. Dėl to paties jo neišvysime ir Vilniuje.
Spektaklyje dalyvauja 25 šokėjai, tačiau jų kuriami vaidmenys nėra įvardijami konkrečiais veikėjais. Visas M. Bigonzečio kūrinys susideda iš skirtingų miniatiūrų, pasakojančių Piaf gyvenimą. Tačiau, pasak M. Daudel, tai nėra chronologinis biografinis pasakojimas.
„Tai visas jos gyvenimas, čia daug veikėjų, neturime vienos Piaf, jų daug, kiekviena šokėja pristato atskleidžia vis kitą jos gyvenimo periodą, viena spektaklio scena – tai visai kita jos gyvenimo dalis“, – pasakojo choreografo asistentė.
Spektaklyje skamba Piaf, Jacques Brelio dainos, taip pat prancūzų kompozitorių Moriso Ravelio, Franciso Pulenko ir kitų kūriniai. Pasak choreografės, visa muzika siekiama atskleista Piaf gyvenamąjį laiką. Premjera nacionaliniame operos ir baleto teatre – šį penktadienį ir šeštadienį.
