Vilniaus fotografijos galerijoje veikia fotomenininko Evaldo Ivanausko fotomontažų paroda. Menininko darbuose atgyja prieškario žmonės.
Prieškariu užfiksuoti žmonės žvelgė į fotografo Vinco Firinausko fotoobjektyvą. Panevėžio rajono Miežiškių miestelio fotografas fiksavo savo šeimą, miestelio ir apylinkių žmones. Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma per pusantro tūkstančio V. Firinausko stiklo negatyvų. Tai didžiausia muziejaus fotografijos rinkinio kolekcija.
„Vincas Firinauskas – ne visai eilinis miestelio fotografas. Šiaip jis Miežiškiuose fotografavo, bet mokėsi Panevėžyje pas pripažintą fotografą, kuris leido ir miesto vaizdų atvirukus, – Jankelį Trakmaną. Tai turėjo gerą profesinį pasiruošimą ir pats fotografuodamas netgi truputėlį žaisdavo. Tai galbūt tas teatras ir patraukė ir vieną, ir kitą autorių“, – pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Pikelytė.
V. Firinausko fotografijos, jose pamatyti žmonės, sukurtų situacijų teatrališkumas, jų kuriama atmosfera paskatino fotomenininką E. Ivanauską sukurti fotomontažų ciklą, kurį pavadino „Pašnekesiai su Vincu Firinausku“. Pirmąjį darbą jis sukūrė 2004-aisiais, naujausią – per karantiną. Fotomenininkas sako senoji fotografija visuomet traukė ypatinga atmosfera.
„Labai sudomino patys fotografijų tipažai, žmonės to mažo miestelio. Ko gero kilmė panaši tą trauką sukūrė, nes aš ir pats esu užaugęs kaime. Buvo didelė pagunda peržaist tuos siužetus, sužaist savo teatrą, kurį taip ir pavadinčiau – visa šita paroda, savotiškas fotografijų teatras“, – aiškina fotomenininkas.
Fotomenininkas sako sugalvojęs siužetą – senosiose fotografijose imdavo ieškoti tinkamo fragmento, žmonių tipažų, pozicijos, drabužių. O trūkstamas detales nufotografuodavo pats. Tokiu būdu gimdavo jo kūriniai – senosios fotografijos ir skaitmeninės grafikos mišinys. E. Ivanauskas į kiekvieną savo darbą perkelia kelių V. Firinausko fotografijų fragmentus. Parodoje eksponuojami tie V. Firinausko fotografijų originalai, kurie panaudoti E. Ivanausko darbuose, atsekti, kurie personažai nukeliavo į E. Ivanausko fotomontažus, ir kas kuo virto šiame laike.
„Reikėdavo rimtai sėdėt, nesimuistyti, ypač vaikams kartais netyčinis kryptelėjimas visą siužetą kurdavo. Originale tai maža mergaitė grupinėje foto ir man tas jos gestas kažkokį nerimo jausmą kėlė, kai papildžiau kompoziciją vaiku už nugaros, močiute. Čia kalbėjimas apie kažkokius būties dalykus, kurie kelia nerimą, baimę, kai artimieji išeina“, – nurodo E. Ivanauskas.
E. Ivanauskas sako, kad skaitmeninis montažas kaip kūrybos priemonė jam labai artimas, planuoja šį projektą tęsti toliau. Parodą Vilniaus fotografijos galerijoje apžiūrėti galima iki gegužės vidurio.
