Lietuvoje viešintis Kolumbijos narkotikų mafijos boso Pablo Escobaro sūnus tikina, kad jo tėvas, serialuose vaizduojamas kaip superherojus, toks nebuvo ir pataria jo gyvenimo nekartoti. Kita pavarde gyvenantis architektas, dizaineris, dėstytojas, sako esantis dėkingas tėvui, parodžiusiam, kuriuo keliu neiti. Kauniečiams ir panevėžiečiams jis pristatė knygą „Pablas Eskobaras – mano tėvas“, kurioje atskleisti jų santykiai, šokiruojantys kriminalinio pasaulio užkulisiai.
P. Escobaro sūnus Juanas sako, kad tik praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų nuo tėvo mirties ryžosi atskleisti, anot jo, tikrąją tėvo asmenybės pusę. Esą iki šiol knygose, filmuose, amerikiečių seriale „Narcos“ apie tėvą daug netiesos arba jis pernelyg išaukštinamas.
„Pasirodžius serialui pradėjau gauti paauglių žinučių, kuriose rašoma, kad jie nori sekti mano tėvo pėdomis. Todėl sakau, kad ten rodoma netiesa, nes serialas šlovina nusikalstamumą, o mano tėvas vaizduojamas kaip superherojus – jis toks nebuvo“, – sakė narkotikų barono sūnus.
J. P. Escobaras susitikęs su skaitytojais pasakojo ir apie savo vaikystę, nuolatinį slapstymąsi nuo policijos ir narkotikų mafijos. Juanas neturėjo draugų, jį lydėdavo penkiolika asmens sargybinių. Tėvas žuvo, kai jam buvo šešiolika. Mafijos bosai sūnų nusprendė palikti gyvą, bet atimti turtus. Paklaustas, kaip jam pavyko neįsitraukti į nusikalstamą veiklą atsakė, kad dėkingas tėvui, parodžiusiam kuriuo keliu neiti. Šeima bėgo iš Kolumbijos, kurioje jai grėsė pavojus.
„Buvau priverstas pakeisti savo tapatybę, savo vardą, nes mūsų šeimai nenorėjo padėti nė viena valstybė, net Vatikanas atsisakė mus įsileisti, nors viso pasaulio prašiau pagalbos. Į Argentiną buvome įleisti vien todėl, kad turėjome dokumentu svetimomis pavardėmis“, – sakė J. P. Escobaras.
Architektas, dizaineris, dėstytojas J. P. Escobaras sako siunčiantis skaitytojams žinią – tokio gyvenimo nekartoti.
Knyga „Pablas Eskobaras – mano tėvas“ išversta į keturiolika kalbų.