Kultūros ministerijos sprendimas stabdyti finansavimą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pagrindinės scenos rekonstrukcijai pakenks teatrui, o ne jos vadovui Gintautui Kėvišui, teigia teatro atstovai.
Apie sprendimą stabdyti finansavimą scenos rekonstrukcijai ministerija pranešė antradienį, kaip teigiama, ministrei gavus informaciją iš Generalinės prokuratūros, šiuo metu atliekančios tyrimą.
„LNOBT administracija aiškina, kad dėl tokio žingsnio nukentės ne Gintautas Kėvišas, o visų pirma teatras ir teatralų bendruomenė“, – teigiama teatro pranešime.
G. Kėvišas šiuo metu atostogauja. Jo pavaduotojas Naglis Stancikas sako, kad ministerijos sprendimas „verčia mus nutraukti jau besibaigiančias ilgai trukusių viešųjų pirkimų procedūras“.
„Pavyzdžiui, šiomis dienomis ketinome pasirašyti scenos technologinio įgarsinimo sistemos įrengimo sutartį. Tai reikštų, jog netrukus tokią įrangą, būtiną atskiriems pastatymams, teatre būtume turėję ir nereikėtų eikvoti lėšų ją nuomojant kiekvienam spektakliui“, – teigia N. Stancikas. Anot jo, vienas tokių pastatymų yra neseniai pradėta rodyti opera vaikams „Penki Merės stebuklai“.
LNOBT taip pat teigia, kad dėl ministerijos sprendimo teks stabdyti ir darbus, atliekamus pagal anksčiau pasirašytas sutartis.
„Tikėtina, kad nesulaukę sąskaitų apmokėjimo rangovai bandys prisiteisti jiems priklausančias lėšas teismuose“, – nurodo teatras.
N. Stancikas sako, kad ateičiai teks atidėti būtinus scenos rekonstrukcijos darbus, pavyzdžiui, pakeisti senas ir sveikatai pavojingu asbestu užpildytas priešgaisrines uždangas.
„Belieka tik apgailestauti, kad stabdydama investicijas Kultūros ministerija linkusi toliau rizikuoti teatro artistų ir techninių darbuotojų sveikata“, – teigia N. Stancikas.
Artimiausiu metu taip pat planuota pakeisti scenos technologinio apšvietimo sistemas, scenos pakėlimo mechanizmus bei scenos gaisro gesinimo įrangą, scenos dūmų šalinimo sistemą, rekonstruoti scenos bokšto galerijas, orkestro ložę, pakeisti pagrindinę scenos uždangą bei jos mechanizmus.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pripažįsta, kad sprendimas teatrui galbūt pakenks, bet sako, kad tai daroma siekiant užkirsti kelią galimiems nusikaltimams.
„Gali būti, kad pakenks, bet šiuo atveju mes norime tam tikros prevencijos dėl galimos nusikalstamos veiklos. Ir aš labai tikiuosi, kad šios įstaigos vadovas susipras ir teatras netaps šio vadovo įkaitu“, – žurnalistams Seime sakė L. Ruokytė-Jonsson.
G. Kėvišas teatrui vadovauja nuo 2002-ųjų.
Tyrimas su pertraukomis tęsiasi 8 metus
Generalinė prokuratūra 2015-aisiais atnaujino tyrimą dėl galimo lėšų iššvaistymo atliekant investicijas į LNOBT scenos atnaujinimą, infrastruktūrą, jį atlieka Kriminalinės policijos biuras. Pirmąkart tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais ir nutrauktas 2013-aisiais. Kaip BNS sakė tyrimui tuomet vadovavęs ir dabar vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas, įtarimai dėl turto iššvaistymo buvo pareikšti mažiausiai 5 asmenims, tarp jų – generaliniam direktoriui G.Kėvišui ir jo pavaduotojui Kęstučiui Minderiui, jų ir dar kelių asmenų namuose atliktos kratos.
„Įtarimai buvo labiau pirminio pobūdžio, nes reikėjo Vokietijos respublikai pateikti, kokio pobūdžio įtarimai yra, kad būtų galima suformuluoti teisinės pagalbos prašymą – kas, kokie asmenys ir kokias veikas galėjo padaryti“, – pasakojo prokuroras.
Anot jo, tyrime buvo išskirti keli epizodai: buvo tiriamas konkretus scenos rekonstrukcijos viešasis pirkimas, taip pat ir visa rekonstrukcijos eiga perkant įrangą ir ją montuojant, atliekant kitus darbus. Tyrimas dėl pirmosios dalies nutrauktas nenustačius teisės aktų pažeidimų, tuo metu tyrime dėl kitos įrangos įsigijimo ir darbų dalis tyrimo medžiagos perduota teismui, baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti direktoriaus pavaduotojas K.Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė, jiems paskirtos baudos.
„Kita dalis buvo nutraukta, nes nebuvo įrodyta nusikalstamų veikų, bet dalis aplinkybių buvo neaiškios, nes buvo reikalingi dokumentai iš Vokietijos. Mes jų ilgai negavome ir buvo nutraukta, taip pat ir dėl to, kad dokumentai nebuvo gauti, kadangi negalėjome patikrinti duomenų“, – prisiminė prokuroras.
Informacija Lietuvai pateikta po Vokietijos teismų sprendimų
S. Verseckas tikino, kad darbus vykdžiusi bendrovė „SBS Bühnentechnik GmbH“ ilgą laiką nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų lėšų panaudojimą, prisidengdama komercine paslaptimi. Duomenų per keleris metus bylinėjimosi Vokietijos teismuose pavyko išsireikalauti Vokietijos prokurorams – medžiaga Lietuvai galiausiai perduota 2015-aisiais ir tyrimas atnaujintas.
„Tai yra finansiniai dokumentai ir juos turi vertinti specialistai. Buvo paskirta specialistams užduotis, dokumentai perduoti, vyksta kombinuotas darbas“, – pasakojo prokuroras. Anot jo, medžiagos yra labai daug, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai jau atliko pirminę jos atranką, vykdomi vertimai ir tikimasi, kad specialistams ją pavyks įvertinti iki rudens.
Beje, su teisėsauga reikalų turėjo ir LNOBT direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas, kuris anksčiau ėjo žlugusio banko „Snoras“ viceprezidento pareigas. Jis buvo apklaustas prokurorų „Snoro“ byloje, įtarimai jam nebuvo pateikti. Jis LNOBT įsidarbino 2012-aisiais, nepraėjus metams nuo bankroto bylos iškėlimo bankui. Įstatymai numato, kad į šias pareigas turi būti skelbiamas konkursas. Buvęs „Snoro“ akcininkas Raimundas Baranauskas slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos ir yra gavęs politinį prieglobstį Rusijoje – jį norima teisti dėl didelės vertės turto iššvaistymo.
Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad teatras vykdydamas rekonstrukciją ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – brangiau mokėjo už scenos įrangą nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 3,8 mln. eurų).
