Latvijoje, Daugpilio Marko Rothko meno centre atidaryta didelė dviejų tarptautinių vizualaus meno projektų X: „Laisva erdvė“ ir X : „Ego“ paroda, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Gerai žinomas meno pasaulyje projekto idėjos autorius ir parodų kuratorius Albinas Vološkevičius penkerius metus organizuoja unikalų veiksmą, – meninę bendrystę, į kurią įtraukiami įvairių vizualaus meno sričių kūrėjai. Kasmet dirba 18 kūrybinių duetų. Sumanymo tikslas – vieno kūrinio gimime turi dalyvauti du skirtingos raiškos kūrėjai: tapytojas ir juvelyras, fotografas ir skulptorius, grafikas ir poetas, tekstilininkas ir dizaineris, akvarelininkas ir menotyrininkas ir t.t.
Žinant, kad meno žmonės yra individualistai, dirbti poromis mums yra didelis iššūkis. Rezultatas priklauso nuo to kaip mes sugyvename viename kūrinyje, kaip jaučiame vienas kitą, kaip papildome, kokie drąsūs ir atsakingi būname, tačiau intriga išlieka net ir tuomet, kai kūriniai atsiduria ekspozicijoje ir pasakoja netikėtas istorijas. Beje, vizualaus meno kūrėjai prie savo bendrų kūrinių parašo ir tekstus: įžvalgas, eiles, haikus. Visa tai sugula į parodų katalogus.
„Autorystės idėja niekada nebuvo statiška, ji kito ir keičiasi šiandien, todėl labai svarbu ją išbandyti savo kailiu, pasineriant į kūrybinius bendradarbiavimo eksperimentus, plečiant, naikinant ir keičiant šią originalumo, kūrinio autorystės supratimą. Taip atsiveria nauji keliai kūrybiniam veiksmui bei meninių naujovių galimybėms“, – apie šį projektą sakė menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.
Žvelgiant per istorinę bendradarbiavimo prizmę muzikoje, tapyboje, filmuose ar tekstų bendaautorystėje, žiūrovus sužavi kūrybinių duetų netikėti žaidimai, eksperimentuose panardinti kūrinių istorijų atradimai. Būtent tai magėjo vizualiųjų menų kūrėjams išbandyti savo kailiu Albino Vološkevičiaus inicijuoto projekto X parodose. Tačiau pastarojo ciklo – Ego tema privertė mus suklusti.
„Regis, kad tas, paprastas, kasdienybėje sutinkamas žodis ego mūsų neliečia. Tačiau neliečia tik iki to momento, kuomet nesusitinkame su savimi. Menininkai jautriau ir subtiliau jaučia pasaulį, todėl ištransliuoti savąjį Ego, susitikus su kitu tokiu pačiu jautruoliu, buvo tikrų tikriausia provokacija, kuriai pasiduoti ne visiems buvo lemta“, – prisimena A. Vološkevičius, kvietęs menininkus pasinerti į bendrą kūrybos iššūkį.
Puikios Marko Rothko meno centro erdvės, kalbanti paroda ir mes, anot menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, po intymių kūrybinių apsireiškimų, kuriuose dominuoja dalijimosi motyvas, išbandę savo Ego kito menininko akivaizdoje, galime vėl atsitraukti į kūrybinės vienatvės celę ir toliau puoselėti tik savo unikalumo ženklus.
P.S. Smalsaujantiems: Marko Rothko meno centre parodos atidaryme visi dėvėjome respiratorius. Nusiėmėme tik trumpai foto akimirkai.
Paroda veiks iki 2022m balandžio 10 dienos.
Apie Marko Rothko meno centrą
Latvijos pasididžiavimas – Rothko meno centras įsikūręs Daugpilio tvirtovėje, unikaliame kultūros paminkle. Artilerijos arsenalas, pastatytas 19 a. pradžioje, yra geriausiai išsilaikęs tvirtovės komplekso pastatas, pasižymintis savybėmis, idealiomis meno kūriniams eksponuoti.
Rothko gimė 1903 m. istoriniame mieste Dynaburge, kurį Rusijos valdovai tada vadino Dvinsku. Miestą 1920 m. pervadino Daugpiliu. Nepriklausomos Latvijos valstybėje Markas Rothko sulaukė vos dešimties metų. Dėl stiprėjančių antisemitinių išpuolių jo šeima emigravo į JAV. Čia Rothko užaugo, baigė mokslus ir tapo vienu garsiausių 20 a. abstrakčiojo ekspresionizmo menininku.
Daugpilio istorinis dviejų aukštų U formos pastatas iš raudonai degtų plytų, pastatytas imperijos stiliumi, yra laikomas valstybinio lygio istorinės architektūros objektu. 20 amžiaus viduryje statinys atliko savo kaip artilerijos arsenalo funkciją. 1947 m. Daugpilio tvirtovės viduje buvo suformuota Dvinsko karo aviacijos technikos mokykla, o 1976–1993 m. pastate buvo įsikūrusios kareivinės. Po karo mokyklos perkėlimo į Rusiją, arsenalo pastatas daugelį metų buvo apleistas. Rekonstruojant buvo išsaugotas istorinis pastatas, jo apylinkės bei „Arsenal“ pastato išdėstymas. Rekonstrukcijos projektas 2012 m. buvo nominuotas Latvijos valstybinei architektūros premijai.
Pirminė pastato idėja kilo 2003 m. per menininko šimtmečio jubiliejų vykstančią Rothko tapybos kolekcijos pristatymo šventę, kuomet garsaus tapytojo paveikslus buvo galima pamatyti Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje.
Sukūrus pasaulinio garso menininko vardu Marko Rothko pavadintą meno centrą, nauja idėja tapo realia platforma, padėjusia vystyti ir garsinti Daugpilio miestą. 2013 m. atidarytas Daugpilio Marko Rothko meno centras. Dabar čia sukaupta per 2 tūkstančius šiuolaikinio meno kūrinių iš įvairiausių pasaulio šalių.
Parengė Lilija Valatkienė.
