Kultūra

2022.01.14 21:49

Serbiškieji Atėnai įžengė į Europos kultūros sostinės programą: galime pasimokyti, kad reikia didžiuotis tuo, ką pasieki

Austėja Kuskienė, LRT KLASIKA laida „Pakeliui su klasika“, LRT.lt2022.01.14 21:49

Kartu su Kaunu bei Ešu prie Alzeto 2022-ųjų Europos kultūros sostinės vardu besidalijantis Novi Sadas atidarymo renginiuose gyvai pristatė savo programą, joje ryškūs Serbiškaisiais Atėnais vadinamo miesto tapatybės akcentai, inovatyvumas, kultūrų įvairovė, o kartu ir nacionalinio išskirtinumo bruožai.

Atidarymo renginiuose dalyvavusi „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ tarptautinių ryšių vadovė Dovilė Butnoriūtė LRT KLASIKOS laidai „Pakeliui su klasika“ pasakojo apie Novi Sado konceptą, kuriuo antras pagal dydį Serbijos miestas šįmet stengsis į save atkreipti dėmesį.

„Svarbu paminėti, kad Europos kultūros sostinė sprendžia tam tikrą problemą arba remiasi tam tikrais pamatiniais miesto, tautos vertybiniais elementais. Serbai nori pabrėžti, kad tai yra ypatinga kelių kultūrų susikirtimo vieta ir tiltai per Dunojų, kurių čia yra nemažai, tampa simboline jungtimi, sujungiančia tiek skirtingas religines, tiek kultūrines bendruomenes. Gražus momentas, kad vakar antrą kartą sutikome Naujuosius metus, dveji Naujieji metai, kaip ir dvejos Kalėdos pagal skirtingus kalendorius čia yra labai svarbios šventės, todėl sutapo ir atidarymas. Novi Sadas save vadina Serbiškaisiais Atėnais, jo tolerancijos šviesoje susitinka kultūrų katilas. Tie keturi tiltai – per meilę, harmoniją, laisvę, viltį – yra jungiamosios dalys, kiekviena iš jų turi savo programas, kaip kad Kaune turime modernizmą, „Fluxus“, „Atminties biurą“ ir kitas programas, čia jų taip pat yra daug“, – laidai sakė D. Butnoriūtė.


Atidaryme daug dėmesio skirta dviem Serbijai svarbioms mokslo asmenybėms – matematikui Milutinui Milankovičiui ir fizikei Milevai Marič, pirmajai Alberto Einšteino žmonai. Serbija stengiasi pabrėžti šalies pasiekimus moksle, „save pristato kaip inovacijų šalį“, sakė D. Butnoriūtė, o viena iš gražių staigmenų tapo Europos kosmoso agentūros ir Rusijos astronautų sveikinimas.

Visos trys šių metų Europos kultūros sostinės – Novi Sadas, Kaunas ir Ešas prie Alzeto (Liuksemburgas) – yra skirtingus kultūrinius kontekstus atspindintys miestai, pasak D. Butnoriūtės, matyti, kad serbams integracija į Europą per kultūrą yra ypač svarbi.

„Jie labai nori pabrėžti savo norą būti Europoje, turėti Europos vardus. Programa nebuvo labai intensyvi, ji buvo labai klasikinė. Smagu žinoti, kad tiek Novi Sade, tiek Kaune, tiek Eše turime didelį tarptautinį palaikymą, jis jaučiamas – čia atvyko tikrai daug užsienio svečių. Kaune jų turėtume turėti dar daugiau, nes sudėtinga dirbti pandemijos situacijoje, ypač kai Serbija nėra Europos Sąjungoje, taigi, turi kiek kitokią vakcinacijos sistemą, tai jiems kiek pakišo koją“, – sakė pašnekovė.

Novi Sadas Europos kultūros sostine tapti turėjo dar pernai, tačiau dėl pandemijos programa atidėta metams. Vis dėlto, pasak D. Butnoriūtės, COVID-19 tebeveikia renginių planus, o srautų valdymas tapo iššūkiu. Renginiams Kaune dėl to, kaip teigiama, ruoštasi ypač atsakingai.

„Esame numatę didelį priemonių planą, jį tikrai ilgai derinome, kad renginys apskritai galėtų įvykti ir būtų išvengta didžiulių viruso židinių. (...) Kviečiame visus nepamiršti kaukių, nepamiršti atstumų, mes taip pat užtikrinsime visas įmanomas priemones ir negalėsime leisti labai didelių srautų“, – teigė D. Butnoriūtė.

Kaip skelbta, visa „Novi Sado 2022“ programa paremta aštuoniomis Europai aktualiomis temomis, tokiomis kaip migracija, taika, daugiakultūriškumas, moterų vaidmuo mene ir jaunimo dalyvavimas kultūroje.

Pasak D. Butnoriūtės, atidaryme buvo justi ir stiprūs nacionaliniai akcentai, o iš serbų tikrai galime pasimokyti to, kad reikia didžiuotis tuo, ką pasieki, reikia tai įprasminti.

„Serbai ir apskritai Balkanų regionas turi kiek kitokį požiūrį į nacionalizmą ir nacionalinį pasididžiavimą, atidaryme tą nacionalinę liniją labai stipriai jautėme, tai yra labai sveikintina ir turbūt tai skiria serbus nuo Kauno projekto – čia matėme labai daug noro parodyti, kad mes esame Europoje. Kauno programoje kitą savaitgalį matysime didelius, svarbius Europos vardus, tai tiesiog yra skirtingas požiūris į patį atidarymą, o ir Kaunas yra stiprus savo šiuolaikinio meno kryptimi, turinčia ilgą tradiciją. Serbijoje daug buvo nukreipta į šventę, koncertus, buvo didelių žvaigždžių pasirodymų, deja, jie buvo uždari, skirti gana nedidelei grupei žmonių“, – „Pakeliui su klasika“ kalbėjo D. Butnoriūtė.

Pašnekovės teigimu, šventė mieste tikrai pavyko.

„Sunku pasakyti, kiek vietiniai serbai palaiko šį projektą, nes didelių minių nematėme, tokį lūkestį turime Kaune, nes žinome, kad tikrai didelė auditorija stebės atidarymą kitą savaitgalį. Čia tokios minios, deja, nebuvo, įdomu kodėl, tačiau politikų palaikymas, ko gero, pavydėtinai didelis, tarptautinių svečių taip pat ne per mažai. (...) Šventė tikrai pavyko, miestas aktyvuotas, įvyko bene trys dešimtys koncertų – tiek chorinės, tiek kamerinės muzikos, keletas svarbių parodų, kurios kalba apie procesus nuo pat Žemės atsiradimo iki Serbijos susikūrimo“, – sakė D. Butnoriūtė.

Visas pokalbis – LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt