Kultūra

2022.01.15 16:03

Jusliniai Anglickaitės naratyvai: suprogramuotas vandenynas, žemų dažnių gamta ir pražystantis moters grožis

LRT.lt2022.01.15 16:03

„Jusliniai naratyvai yra tokie, kuriuos suvoki ne intelekto pastangomis, o juslėmis. Kai įeini į erdvę, jauti ją visu kūnu. Kai girdi garsą, girdi jį ir kūnu, ne vien ausimis, per tave eina vibracijos“, – pasakoja tarpdisciplininio meno kūrėja Akvilė Anglickaitė.

Ji pasakoja perdirbanti pačią erdvę: „Mes turime tam tikras funkcijas pastatams, erdvėms, su tuo, kaip įeini į erdvę, ką ten darai, gali keistis reikšmė, apie ją galima mąstyti kitaip.“

Autorė teigia dažnai pagalvojanti, ko pati norėtų iš kitų autorių meno kūrinių, kai lankosi parodose, žiūrovo žvilgsniu žvelgia ir į savuosius: „Aš į savo kūrinius žiūriu kaip žiūrovas ir galvoju, kaip man padaryti, kad tai žiūrovei Akvilei būtų įdomu žiūrėti.“

Kai kūrė baigiamąjį doktorantūros studijų darbą „Vandenynas“, ji norėjusi bažnytinės erdvės ir atradusi tokią, „kur pats kūrinys ir erdvė susiliejo“ Bernardinų bažnyčioje.

Menotyrininkė Neringa Bumblienė pastebi: „Įdomu, kad „Vandenynas“ yra suprogramuotas, tai nėra nufilmuotas vandenynas, tai yra tiesiog nulių ir vienetų kombinacija, kurią mūsų akis patiria, mato kaip vandenį.“

Anot jos, doktorantūros studijose menininkė analizavo įtampą tarp tikro ir netikto, kas yra realybė, kas yra tikrovė, kaip mes ją suvokiame ir ką fotografijos atvaizdas čia daro: „Paprastai, žiūrėdami į filmuotą ar fotografuotą medžiagą, tikime, kad tai, ką matome, tikra, bet gal visiškai ne?“

A. Anglickaitė teigia, kad žmones trikdo daiktai. Ji yra sukūrusi darbą „Ežerų dugne“: „Kai esi po vandeniu ir nieko nematai, neturi už ko užsikabinti, gal tada gali kažkaip kitaip mąstyti.“ Anot jos, kūrėjai tąsyk padarė tokį nebūdingą judesį – filme apie gamtą panaudojo elektroninę muziką: „Tai buvo Vytauto V. Jurgučio elektroninė muzika – žaidėme su žemais tembrais, visada garsas keliauja ir per emocijas, tas šaltumas, tamsumas atsispindėjo elektroninėje muzikoje.“

Menininkė A. Anglickaitė prisimena savo bakalauro studijų metų nuotykį – kūrinį „Graži moteris“. Ji teigia būtent tada besidomėjusi feministinėmis temomis: „Aš galvojau, kas yra moters grožis ir kaip jis veikia, kodėl jis yra tarsi prekė, kuri parduodama. Ir aš labai daug skaičiau feministinės literatūros, domėjausi tuo ir norėjau padaryti filmą apie tai.“

Autorė ilgai ieškojusi, kokį personažą pasirinkti: „Sutikau atsitiktinai mokyklos direktorę ir ji man papasakojo istoriją apie Sidoniją. Ir tas filmas – atkuriamoji dokumentika, taip ir buvo. Jis pasakoja apie moterį, kuri dirbo valytoja mokykloje, buvo užspausta vyro ir gyvenimo aplinkybių. Tai, ką ji mėgsta, buvo grupė „Bavarija“, ir staiga ji sužino, kad „Bavarija“ atvažiuoja į jos mokyklą, ir per vieną dieną pražysta kaip moteris.“

LRT PLIUS žiūrovų šeštadieniais dėmesio lauks trumpos „Vizionierių“ (rež. Gabrielė Vilkickytė) serijos, pristatysiančios žymiausius Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjus.

Dokumentinis ciklas „Vizionieriai“. Akvilė Anglickaitė

Tekstą pagal vaizdo įrašą parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt