Kultūra

2022.01.15 09:15

Opera, kurią publika priėmė tik po daugiau nei 40 metų, ir bordeliai, kurie tapo džiazo, dar vėliau – bliuzo klubais

LRT projektas „Žiemojimas su opera“, LRT.lt2022.01.15 09:15

Operos pasaulis tarpukariu dar nebuvo pasiruošęs juodaodžių operai, tad jos statytoją publika įvertino tik po beveik pusšimčio metų. Juodaodžiams tada buvo sunku prisitaikyti baltaodžių bendruomenėje, jiems buvo labai sunku rasti profesijas, kurios juos priimtų, ir buvo labai sunku rasti pripažinimą, LRT KLASIKAI sako viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus. Pasak jo, šioje sudėtingoje situacijoje didelis ir svarbus vaidmuo teko būtent muzikai.

LRT tęsia operų ciklo „Žiemojimas su opera“ pristatymus. Įstabiausias pasaulio operas čia pristato muzikologai, dainininkai, dailėtyrininkai bei kiti įvairių meno sričių ekspertai. Tai projektas, kurį įgyvendina LRT PLIUS, LRT KLASIKA ir LRT.lt.

Žiemojimas su opera. „Porgis ir Besė“ pristato muzikologė Laima Slepkovaitė ir viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus

Nepaprastai jautrią, bet kartu ir pasmerktą meilės istoriją tarp gatvės valkatos Porgio ir gyvenime šiek tiek pasiklydusios Besės pristato muzikologė Laima Slepkovaitė, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus ir LRT KLASIKOS vadovas bei laidų vedėjas Julijus Grickevičius.

1935 metais George`as Gershwinas sukuria istoriją „Porgis ir Besė“ ir ji išsyk pasklido savo paskirais kūriniais į visą tuo metu egzistuojančią populiariąją kultūrą, diskusiją pradeda J. Grickevičius. „Juodaodžių muzika ir folkloras jau seniai žavėjo Europos kompozitorius. Europos kompozitoriai galėjo pamatyti šitą muzikavimą, bet ar tas muzikavimas buvo natūralus dalykas to meto visuomenėje?“ – klausia laidos vedėjas.

Muzikologė L. Slepkovaitė teigia, kad anuomet akademiniai kompozitoriai patys ieškodavo sąlyčio su tokia muzika. „Jie eidavo į bordelius, kur grodavo Artas Tatumas ir kiti iškilūs muzikantai. Ir jie žavėdavosi ta muzika, – sako muzikologė. – Kai kurie dirigentai lankydavo tas vietas labai tikslingai, nes juodaodžiai, kurdami džiazą, ir ne tik juodaodžiai, o labai įvairūs žmonės, daug pasiimdavo iš akademinės muzikos ir tuo pat metu daug suteikdavo jai.“

Nors operos kūrimo procesas litvakui G. Gershwinui ėjosi gana lengvai, visai kita situacija buvo kalbant apie jos įgyvendinimą ir publikos priėmimą. Trumpai tariant, operos pasaulis buvo nepasiruošęs juodaodžių operai, o džiazo pasaulis buvo nepasiruošęs operai apskritai. Nors G. Gershwinui ir pavyko rasti pagrindinius vaidmenis galinčius atlikti afroamerikiečius dainininkus, „Porgis ir Besė“ iš pradžių populiarumo nesulaukė.

Didžioji kūrinio sėkmė aplankė tik po daugiau kaip 40 metų, 1976-aisiais, veikalą pastačius Hjustono didžiojoje operoje. Tuomet „Porgis ir Besė“ tapo viena žymiausių ir dažniausiai atliekamų operų pasaulyje.

Pasak viešųjų ryšių eksperto ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žinovo Mykolo Katkaus, nors vergija Amerikoje buvo panaikinta po pilietinio karo, 1930-ieji vis dar buvo ženklinami linčo teismais ir didžiuliu rasizmu, kuris pasireiškė tiesiogiai, ir dar didesniu rasizmu, kuris reiškėsi netiesiogiai.

„Juodaodžiams tada buvo sunku prisitaikyti toje baltaodžių bendruomenėje. Jiems buvo labai sunku rasti profesijas, kurios juos priimtų, ir buvo labai sunku rasti pripažinimą, – dėsto M. Katkus. – Ir štai muzika čia suvaidina didelį vaidmenį. Buvo toks keistas santykis tarp akademinės muzikos, kuri virsta liaudies muzika, ir vėliau liaudies muzikos, kuri virsta kažkokiu prastuoliu kaip kad džiazas. O dar vėliau, po 10 metų, ir bliuzas – atsiranda visas bliuzo judėjimas, kai vienas žmogus su gitara sugeba sugroti taip, kad verkia visa salė.“

Muzika, mintį tęsia viešųjų ryšių ekspertas, buvo vienas būdų tarsi pavergtai, nuskurdintai ir didžiulių problemų turinčiai juodaodžių bendruomenei tapti svarbiai. „Iš ten atsiranda bordeliai, kurie vėliau tampa džiazo klubais, o dar vėliau – bliuzo klubais. Visa tai iš pietinių valstijų greitai persimeta į Niujorką ir kitas valstijas. Kitaip tariant, įvyksta didžiulis kultūrinis juodaodžių muzikos judėjimo meninės saviraiškos sprogimas“, – pasakoja M. Katkus.

Opera. George Gershwin, Ira Gershwin „Porgis ir Besė“

G. Gershwino operą „Porgis ir Besė“ muzikologė L. Slepkovaitė sako pamačiusi kaip labai atsargų ir tarsi kiek neišnaudotą kūrinį. „Pamačiau jį (kūrinį, – LRT.lt) kaip labai nuosaikų ir kaip tam tikra prasme praleistą galimybę, nes manau, kad šiuo metu, kai labai daug senų skaudulių iškilo į paviršių, kai mes tuose pačiuose laikraščių puslapiuose vėl matome pasakojimų apie teisingumo neteisingumą, apie moterų teisių pažeidimus, apskirtai apie žmogaus teisių pažeidimus labai įvairiais lygmenimis, tai iš esmės tas gyvenimas „Porgyje ir Besėje“ tebevyksta iki šiol, – sako L. Slepkovaitė. – Tas gyvenimas yra mūsų realybė.“

Anot muzikologės, ši opera pastatyta tarsi norint, kad juodaodžių bendruomenės skauduliai kuo greičiau nukeliautų į užmarštį ir tarsi jie nėra aktualūs šių dienų gyvenime. „(Operos, – LRT.lt) pastatymas yra toks, kad mes tai pamirštume, kad patikėtume, jog tai buvo seniai seniai, – opera šiame pastatyme atrodo senesnė, nei kad yra iš tiesų. Aš labai raginu visus pažiūrėti šią operą dėl to, kad tai taip pat galimybė suvokti šį kūrinį tokį, koks jis yra: režisierius neturi mums čia daug ko primesti. Ir ačiū jam už tai!

Baltaodis režisierius čia gal ir gerai, nes jis nepadarė tos pastangos aktualizuoti, nes ta pastanga aktualizuoti priverstų mus kentėti. Nors aš to norėčiau – norėčiau pakentėti su šita opera! Bet kad tai nevyksta, mums taip pat atveria kitas galimybes – tiesiog suvokti tą kūrinį ir priimti tai, ką jis turi savyje. Taip pat tai leidžia turėti savų versijų, kaip ši istorija baigsis ir kaip ji turėtų rutuliotis, sakykime, mūsų aplinkybėmis“, – sako muzikologė L. Slepkovaitė.

Kūrinio veiksmas žiūrovą nukelia į 1912 metų juodaodžių žvejų kaimelį Pietų Karolinos valstijoje. Čia prastą reputaciją turinti moteris vardu Besė bando pabėgti nuo žiauraus mylimojo, kuris įtariamas žmogžudyste. Vienintelis žmogus, norintis suteikti jai pastogę, yra luošys Porgis.

Operos „Porgis ir Besė“ muzikos takelyje girdėti Niujorko džiazo muzikos atspalvių, jame taip pat gausu juodaodžių liaudies dainų, bliuzo, spiričiuelio motyvų, o tokios arijos kaip „Summertime“, „I Got Plenty o` Nuttin'“ bei kitos iki šiol yra pasaulinio muzikos lobyno hitų sąraše.

Visą išsamią diskusiją apie George'o Gershwino operą „Porgis ir Besė“ bei pačią operą stebėkite ir klausykite vaizdo bei garso įrašuose.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Žiemojimas su opera. „Porgis ir Besė“ pristato muzikologė Laima Slepkovaitė ir viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus
Opera. George Gershwin, Ira Gershwin „Porgis ir Besė“
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt