Kultūra

2021.12.07 12:55

Pasaulinio garso architektas Massimiliano Fuksas tapo Lietuvos piliečiu: norėčiau čia sukurti muziejų

Daiva Lapėnaitė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“ , LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2021.12.07 12:55

Gruodžio 6 dienos vakarą iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos ambasadoje Romoje vienam žymiausių architektų pasaulyje Massimiliano Fuksui buvo įteiktas Lietuvos Respublikos pasas. Šiuolaikinės architektūros grandu laikomas M. Fuksas prieš 77-erius metus gimė mediko iš Vilniaus Raimondo Fukso ir austrų bei prancūzų kilmės italės, filosofijos profesorės Tersilijos šeimoje Romoje.

Šešerių metų tėvo netekęs M. Fuksas save pristato kaip lietuvį, gimusį Romoje. Nuo pirmadienio jis galės save oficialiai pristatyti ir kaip Lietuvos pilietį.

Viso pokalbio klausykite gruodžio 7 dieną LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ ir LRT RADIJO laidoje „60 minučių“:


Massimiliano Fukso kartu su žmona Doriana Fuksas vadovaujama „Studio Fuksas“ yra viena iš stipriausių tarptautinių architektų kompanijų pasaulyje. Per 40 metų „Studio Fuksas“ išvystė savo novatorišką požiūrį per daugiau kaip 600 įvairių projektų – nuo miestų intervencijų, oro uostų, muziejų, muzikos erdvių, kultūros ir konferencijų centrų bei biurų iki inovatyvaus interjero, dizaino ir juvelyrikos kolekcijų.

Jo architektūrinę viziją galima apžvelgti visuose penkiuose pasaulio kontinentuose, nuo Strasbūro iki Tokijo, nuo Šendženo iki Niujorko, nuo Romos iki Jeruzalės. Naujausiame M. Fukso kūrinyje – kongresų rūmuose Romoje „La Nuvola“ (liet. Debesis) – spalio pabaigoje vyko pirmasis po pandemijos G 20 viršūnių susitikimas.

Romoje, Paryžiuje ir Šendžene veikianti „Studio Fuksas“, kurioje dirba 170 profesionalų, yra pelniusi daug tarptautinių apdovanojimų. O pats M. Fuksas pagerbtas aukščiausiu Italijos Respublikos apdovanojimu už nuopelnus Didžiojo kavalieriaus Kryžiaus ordinu, Prancūzijos garbės medaliu, Didžiuoju Prancūzijos architektūros prizu, jam suteikta Karališkojo Anglijos architektų instituto ir Amerikos architektų instituto garbės narystė, jis taip pat yra Lietuvos architektų sąjungos garbės narys.

Už modernumą, novatoriškumą, fantaziją ir funkcionalumą vertinamas M. Fuksas vieno braižo nesilaiko – per kiekvieną projektą jis pribloškia netikėtomis futuristinėmis formomis, o bendru kūrybos vardikliu laikomas gamtos įkvėpimas bei statinio ir aplinkos, kurioje jis stovės, harmonija.

M. Fuksas kalbintas dar prieš jam įteikiant Lietuvos Respublikos pasą.

– Massimiliano, Jūs gimėte Romoje, gyvenate ir dirbate Romoje, vadinate save romiečiu. Vadinate save netgi patrakusiu lietuviu, gimusiu Romoje. Kodėl dabar lietuviškas pasas?

– Niekada nevadinau savęs patrakusiu, esu normalus. Mano tėvas sakydavo, kad orkaitėje gimę kačiukai nėra sausainiai. Tai senas, galbūt Lietuvos žydų posakis.

Nebuvau visą laiką vien tik Italijoje, gyvenau daugybėje šalių, mūsų antroji dukra gimė Paryžiuje, Paryžiuje turime studiją 40 metų, Kinijoje – 12. Visada buvome praktiškai pasaulio piliečiai. Lietuva iškart akcentavo, kad mes priklausome pasauliui, bet būti lietuviu yra kažkas nuostabaus. Tai yra šalis, kuri buvo nepriklausoma, bet kai mano tėvas gimė, ji buvo Rusijos dalis, paskui buvo nepriklausoma ir vėl tapo Rusijos, ir paskui vėl nepriklausoma.

Aš niekada nesilankiau Lietuvoje, kol ji nebuvo nepriklausoma. Tai mano pasirinkimas keliauti ir niekada nebūti Sovietų Sąjungoje, kol Lietuva nebuvo laisva. Niekada nebuvau Lietuvoje, kol neatgavo nepriklausomybės dar ir dėl to, kad ten nebuvo galima įvažiuoti, buvo laikoma karine zona, kur galima atvykti tik organizuotomis kelionėmis, ne visiems.

– Šiandien laikote Lietuvos pasą rankose…

– Taip, bet aš jau esu lietuvis, esu lietuvis ir be paso.

– Taip, bet, sakykime, teisine prasme. Kas jums pasikeis?

– Keičiasi labai daug kas. Visų pirma – mano šeima: buvau skolingas tai savo dukroms ir pirmiausia – savo tėvui.

– Esate pasakojęs, kad nors likote be lietuvio tėvo vaikystėje, vis dar menate pusryčius kartu su blynais…

– Prisimenu puikiai viską, netgi kelis žodžius: Lietuva, Tėvyne mūsų…

Taip, pamenu daug lietuviškų žodžių.

– Esate ne tik Lietuvos pilietis, esate ir pasaulinio garso architektas. Ne kartą lankėtės Lietuvoje, kaip matote Lietuvą? Ką manote apie Lietuvos architektūrinę kryptį?

– Visada sakau, kad esu architektas, nes taip radau būdą, kaip nedirbti (šypsosi). Lietuviai yra labai kūrybiški, tai yra puikus būdas nedirbti – gausu menininkų, režisierių. Tai yra labai maža tauta, tačiau ir labai didžiulė, turi didžiulę istoriją. Aš žinau Lietuvos istoriją ir beveik niekas tuo netiki.

Kai pasakoju, kad Lietuva davė karalių karališkajai Lenkijos šeimai, žiūri netikėdami. Kai sakau, kad pirmasis katalikiškas karalius Lietuvoje Mindaugas buvo karūnuotas taip vėlai, stebisi ir negali patikėti. Lietuva, kiek pamenu, yra viena paskutinių šalių Europoje tapusi krikščioniška. Yra dalykų, su kuriais aš praktiškai gimiau…

– Lietuviai save laiko paskutiniais Europos pagonimis.

– Paskutiniai ir jais (pagonimis) yra iki šiol. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje velnio figūra nėra neigiama, yra teigiama, smagi net.

Kai susipažinau su Baltrušaičiu jo namuose Paryžiuje, prie įėjimo jis turėjo šv. Jurgio skulptūrą ir buvo išleidęs knygą praktiškai apie velnius „Fantastiškieji viduramžiai“. Kalbėjome su juo labai daug. Lietuvių bendruomenė mano gyvenime visada buvo.

– Jūs dalyvavote lietuvių bendruomenės Romoje veikloje?

– Kartais, anksčiau, kai veikė Mincevičiaus (mons. Vinco Mincevičiaus) vadovaujama bendruomenė.

– Kadangi kalbame apie meną, noriu paklausti, kaip tapote architektu. Nes esate sakęs, kad išties norėjote būti dailininku, net poetu.

– Taip, pirma poetu, paskui dailininku.

– Esate minėjęs, kad vertinate kitą žymų italų architektą Gio Ponti, kuris yra sakęs, kad „yra architektas, nes yra nepavykęs dailininkas“?

– Būčiau buvęs didis dailininkas, jei nebūčiau tapęs architektu (juokiasi). Taip, yra kažkiek tiesos, nes tai yra pasirinkimas. Reikia drąsos pasirinkti būti dailininku, o būti architektu yra tarsi pusėtinas pasirinkimas. Pasirinkimas, kuris yra beveik produktyvus, apsauginis.

Galbūt, jei mano tėvas nebūtų miręs, kai mano buvo šešeri, galbūt būčiau menininkas. Tačiau buvau vienturtis vaikas, mano mama turėjo tik mane, ji buvo filosofijos profesorė ir ji norėjo stabilumo, tikrumo, kurio nelabai daug turėjo.

– Jūsų mama pasirinko tikrai neblogai. Sukūrėte nuostabių projektų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Kalbant apie projektus, esate sakęs, kad dirbate prie naujo projekto, susijusio su Romoje veikiančia Spallanzani ligonine.

– Taip, pradėjome dirbti.

– Esate minėjęs, kad prie šio projekto dirbate, nes ši ligoninė jus sieja ypatingais saitais.

– Taip, su mano tėvu… Mano ryšys yra toks, kad mano tėvą ši ligoninė praktiškai apsaugojo tuo metu, kai jis dėl daugybės priežasčių patyrė sunkumų. Projektas gimė, nes manęs paprašė regiono valdžia, ir aš ėmiausi jo su dideliu malonumu, dabar tikimės, kad jį pavyks įgyvendinti, labai norėčiau jį realizuoti.

– Kalbant apie norimus įgyvendinti projektus, turinčius emocinių saitų...

– Beveik visi mano projektai.

– Turite minčių apie kokį nors projektą Lietuvoje?

– Lietuvoje norėčiau sukurti muziejų.

– Kurioje nors konkrečioje vietoje?

– Tarp Kauno ir Vilniaus.

– Kaip toje dainoje (aliuzija į „Anties“ dainą „Pokštas“: „Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų“).

– Taip, žinau tą dainą (juokiasi). Gal kažkur miške, ežere…

– Sakėte, norėtumėte Lietuvoje pastatyti muziejų, kokį?

– Lietuvos istorijos muziejų.

– Paskutinis klausimas, kurį norėčiau užduoti… Jūs dabar gavote Lietuvos Respublikos pasą. Tai, savaime suprantama, suteikia jums tam tikras piliečio teises ir pareigas.

– Mokėti mokesčius (juokiasi).

– Ne, noriu paklausti ne apie tai. Dabar Lietuvos piliečiai, išskyrus išimtis, negali turėti dviejų pilietybių. 2024 m. Lietuvoje ketinama surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Ar jūs balsuosite?

– Balsuosiu, kad būtų galima būti Lietuvos ir Italijos piliečiu.

– Tad balsuosite ir balsuosite už?

– Už dvigubą pilietybę. Kad visi pasaulyje gyvenantys lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę, ir jų yra tikrai daug.

Viso pokalbio klausykite gruodžio 7 dieną LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ ir LRT RADIJO laidoje „60 minučių“.

Taip pat žiūrėkite TV reportažą.

Žinios. Pasaulinio garso architektui Massimilianui Fuksui atkurta Lietuvos pilietybė
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt