Kultūra

2021.12.06 10:18

Filmas, kuris bandys sėkmę Kanų kino festivalio nekonkursinėje programoje: primins apie svarbias temas ir gerumą

LRT.lt2021.12.06 10:18

Pasaulinės pandemijos akivaizdoje kino pasaulis patiria daugybę išbandymų. Ne tik ženkliai sumažėjęs žiūrovų skaičius kino teatruose, bet ir finansavimo galimybės filmų gamybai stipriai pakoregavo ar net pristabdė kūrėjų darbus, rašoma filmo kūrėjų pranešime žiniasklaidai.

Tačiau Eglės Adomavičiūtės ir Ruslano Abdulajevo prodiusuojamo projekto komandai pavyko nufilmuoti trumpametražį filmą su Holivude naudojamomis kameromis bei dirbant vieniems geriausių profesionalų Lietuvoje be jokio biudžeto. Spalio mėnesį buvo nufilmuotas vaidybinis trumpametražis filmas „Kitoje pusėje“, kuris bandys sėkmę nekonkursinėje „Kanų kino festivalio 2022“ programoje. Beje, filmavimuose netrūko ir kuriozų, kai pagrindiniam aktoriui Gyčiui Pintuliui vos neprireikė greitosios pagalbos, dukart.

Kaip taip pavyko? Scenaristui ir debiutuojančiam režisieriui R. Abdulajevui karantino metu kilo mintis sukurti jautrų trumpo metro filmą, kuris lygiagrečiai nagrinėja dvi persipinančias svarbias temas. Pirmoji tema kviečia žiūrovą nepamiršti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų. Antroji – išankstinis nusistatymas prieš kitą žmogų, smerkimas nežinant jo elgesio motyvų. Pastarąją taip pat itin išryškina šis, mums visiems sunkus, laikotarpis, kai dauguma žmonių susiskaldę, susvetimėję.

Užsitęsęs karantinas taip pat padiktavo ir kitą pusę – stipriai sumažėjęs kino finansavimas pristabdė kūrėjų planus. Finansų šiam projektui taip ir nepavyko surasti. Entuziastingas filmo kūrėjas R. Abdulajevas nenuleido rankų ir kartu su prodiusere E. Adomavičiūtė nusprendė bet kokiais būdais įgyvendinti šią idėją. Savo entuziazmu „užkrėtė“ ir filmo gamybos bei postprodukcijos profesionalus, kurie sutiko prie projekto dirbti neatlygintinai. O suradus remėjus, prisidėjusius rekvizitais, filmavimo lokacijų suteikimu bei kitomis priemonėmis – beveik neįmanomas įgyvendinti užmojis tapo realybe.

„Turiu talentą savo idėjomis „užkabinti“ žmones“, – šypsosi kūrėjas Ruslanas. „Iš tiesų, tai parengiamieji filmo darbai buvo kaip amerikietiški kalneliai“, – sako prodiuserė Eglė. „Teko dukart keisti operatorių, tačiau galutinis rezultatas pranoko lūkesčius – kreipėmės į Šarūną Buržą, kuris taip sutiko dirbti be jokio honoraro. Džiaugiamės režisieriaus asistentės Ingos Žavaronok darbu, kuri sustygavo sklandų filmavimą. Susidūrėme su daug neskladumų, kurie, žinoma, neišvengiami kuriant filmą, tačiau be finansų reikėjo stipriai pasukti galvą, kaip išsisukti iš padėties. Tai mano irgi pirmas filmas, kurį prodiusuoju nuo parengiamųjų darbų iki sklaidos, tačiau galima sakyti, kad beveik į visas duris , kurias beldėmės mums buvo atidaryta“.

Eglė sako, kad be remėjų šis projektas būtų neįmanomas: „Filmavimai tai tik dalis filmo gamybos, postprodukcija ne mažiau svarbi. Ir čia mums labai pasisekė radus profesionalus, norinčius prisidėti – Simas Mačionis meistriškai susitvarkė su montažu, montuojant bei koloruojant online kartu su režisieriumi vėlais vakarais. Muzika – kompozitoriaus Lauryno Vyto.“

Režisierius R.Abdulajevas nebijantis duoti sau iššūkių, nusprendė surizikuoti pasiūlius pagrindinį vaidmenį dešimtmečiam berniukui Arminui, kuriam nė karto netekę filmuotis, ir nenusivylė. Jo manymu, kūrėjai privalo duoti galimybę skleistis naujiems talentams. Įvykus daug nenumatytų pokyčių filmavimų metu, filmuojantis visuomenininkės Renatos Venslovienės dukrai Saulei, kartu nusifilmavo ir pati Renata, bei dar viena jos dukra Vėjūnė.

„Šiame filme filmavausi su abiem savo dukrom. Sutikome dalyvauti be jokių svarstymų, nes pati idėja palietė iki širdies gelmių, aš ja patikėjau, man ji rezonavo, o skaitydama scenarijų braukiau ašarą. Tai tikra, nesumeluota. Visa kūrybinė komanda buvo fantastiška, iš karto susidraugavome, o antrą filmavimo dieną kilo klausimas – aš tikrai visus šiuos žmones tik vakar sutikau? Atrodė, kad žinau juos labai seniai. Ačiū už nuostabias emocijas ir patirtis“, – prisimindama filmavimų dienas pasakoja Renata.

Apsaugos darbuotoją, kurio dukra suserga onkologine liga, vaidinusi žinomą aktorių Gytį Pintulį filme bus galima pamatyti visai kitomis spalvomis, nei žiūrovai pratę matyti. „Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad tokiems nekomerciniams projektams įgyvendinti susiburia tikrų kino profesionalų komanda. Kiekvieną kartą esu dėkingas likimui, kad turiu galimybę vėl juos sutikti, kartu dirbti ir mokytis. Tokiomis akimirkomis visada jaučiuosi išskirtinai gerai.

„Kitoje pusėje“ aikštelėje man, kaip aktoriui, kilo naujų, dar nepatikrintų iššūkių – teko vaidinti su vaikais, reikėjo verkti. Tai vienareikšmiškai praturtino mano patirtį. Filmo tema – onkologinėmis ligomis sergantys vaikai. Tačiau paraleliai esti ir kita, kuri yra arti kiekvieno mūsų, kai dažnam būtų galima priminti filosofo Filono Aleksandriečio mintį „Būk paslaugus, nes kiekvienas sutiktasis kovoja didžią kovą“. Tikiu, kad idėjos autoriui ir režisieriui Ruslanui Abdulajevui pavyks perteikti tai ekrane ir projektas įgyvendins savo ambicijas“, – įspūdžiais apie projektą dalijasi Gytis.

Beje, Gyčiui teko ir fizinių išbandymų. Scena, kurioje jam reikia miegančiam nukristi nuo kėdės, vos nesibaigė nelaime, kai krisdamas ant plytelių stipriai susitrenkė nugarą. O antrąją filmavimų dieną aktoriui užėjo nepaaiškinami pilvo skausmai, dėl kurių režisierius norėjo nutraukti filmavimus. „Įdomu ar tai nuo aštraus maisto per pietus ar dėl to, kad per daug „užspaudžiau“ norėdamas išgauti idealią sceną“, – dabar jau per šypsena pasakoja režisierius Ruslanas, prisimenantis, kad tada buvo rimtai išsigandęs.

Šiuo metu, baigiami filmo postprodukcijos darbai. Po Naujųjų filmas bus siunčiamas į Kanų kino festivalio 2022 nekonkursinę programą Short Film Corner (red. konkursinei programai teikiami filmai ilgesni nei 15min.), tikimasi, kad filmas pavasarį pradės kelionę po užsienio kino festivalius, vėliau grįžtant atgal į gimtinę ir jį pristatant tautiečiams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt