Kultūra

2021.12.02 23:27

Parodoje Vilniuje – Jurgis Mačiūnas ir „Fluxus“ judėjimas: primena, kad tai buvo ir politinis menas

Inesa Rinkevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.02 23:27

Vilniuje esančiame Jono Meko vizualiųjų menų centre atidarytoje parodoje Jurgio Mačiūno biografija pristatoma per grafikos darbus. Kūriniai pasakoja, kaip „Fluxus“ judėjimas, su Jurgiu Mačiūnu priešakyje, kūrėjus išlaisvino ne tik estetiškai, bet ir politiškai. 

Skambantis Monteverdžio kūrinys „Zefyras grįžta“ laikomas menininko J. Mačiūno, avangardinio judėjimo „Fluxus“ pradininko, garsine tapatybe.

Panorama. Dėl 14-os pasienyje rastų migrantų pradėtas tyrimas: galimai buvo pažeistos vaikų teisės (su vertimu į gestų k.)

„Žinia, kad Jurgis Mačiūnas dievino baroko muziką ir jo svajonių kompozitorius buvo Monteverdis. Ir jau eidamas mirties keliu, žinodamas, kad jo dienos nebe ilgos, jis sakė draugams: nenusiminkite, aname pasaulyje galėsiu be galo, be krašto klausytis visų 35 dingusių Monteverdžio operų“, – sako J. Meko vizualiųjų menų centro direktorius Gintaras Sodeika.

„Zefyras grįžta“ atidarė parodą, skirtą dviem jubiliejinėms sukaktims – J. Mačiūno 90-mečiui ir „Fluxus“ 60-mečiui. Bemaž pusę gyvenimo J. Meko kauptos kolekcijos dalis galiausiai eksponuojama namuose – Meko vizualiųjų menų centre. Paroda pasakoja J. Mačiūno „biografiką“. Tai yra, biografijos detales supina su jo, kaip grafiko, darbais.

„Neskyrėme meno kūrinių nuo dokumentų, nuo paso nuotraukų, ir taip pat norėjome tą biografiją, laiko aspektą išryškinti. Nes laikas, jis labai svarbus. <...> Mačiūnas vedė visokias chronologijas, pildė lenteles, tai jis toks laiko saugotojas buvo labai rimtas“, – teigia parodos kuratorė Laima Kreivytė.

Be laiko, estetiško vaizdo ir žodžio, šioje parodoje taip pat svarbu priminti, kad „Fluxus“, siekęs provokuoti žiūrovą, skatinęs linksmiau pažiūrėti į rimtus dalykus, taip pat buvo politinis menas.

„Bet ne tik kad Mačiūnas kritikavo imperialistinę JAV politiką. Man buvo įdomu surasti, o kaip atsitiko, kad susidomėjo „Fluxus“ Lietuvoje?“ – pasakoja L. Kreivytė.

Pirmosios „Fluxus“ apraiškos prasidėjo 7-tajame dešimtmetyje. Prie kai kurių „Fluxus“ projektų prisijungdavo ir J. Mačiūno bendraklasis Vytautas Landsbergis.

„Paskui Jonas Mekas rašo: tai, kas įvyko Lietuvoje, Lietuvos nepriklausomybė, tai čia yra Fluxus. Čia Landsbergis pritaikė“, – citata iš filmo „Fluxus menininkas“.

„Fluxus“ atgimimas Lietuvoje, anot L. Kreivytės, prasidėjo būtent po Nepriklausomybės atkūrimo ir didelę įtaką turėjo to meto kūrėjams. Jų darbus taip pat galima išvysti parodoje. Pavyzdžiui, Giedriaus Kumetaičio, Mindaugo Ratavičiaus „Fluxus džinai“ ar Kęstučio Grigaliūno, Redo Diržio ir Kazio Venslovo darbą „Fluxus popiežius Jurgis Mačiūnas“. Dabar, anot L. Kreivytės, išgyvenama antroji ar trečioji susidomėjimo „Fluxus“ banga.

„Panašu, kad pas mus ta fluxistinė dvasia tokia truputį nusėdusi, nes visi turėtų būti geri ir paklusnūs. Tai čia Mačiūnas, kuris bėgioja nuo teisėsaugos ir siuntinėja atvirukus, kur jis yra, tai jis yra tas nepaklusnaus menininko pavyzdys. Tokio, sakyčiau, pilietinio nepaklusnumo galėtų pasimokyti šiuolaikiniai menininkai“, – teigia parodos kuratorė.

Kad paroda būtų dar fluxiškesnė, ją taip pat papildo ir performansų bei filmų programa.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt