Kultūra

2021.12.02 09:54

Daugėja pasiūlymų, norinčių įamžinti monsinjoro Vasiliausko atminimą Vabalninke

redaguota 22 01 07
LRT.lt2021.12.02 09:54

Daugėja pasiūlymų įamžinti monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922–2001) atminimą Biržų rajono Vabalninko miestelyje. 2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko 100-mečio metais, rašoma atminimo įamžinimo projekto autorių pranešime žiniasklaidai.

Politinio kalinio ir tremtinio, ilgamečio Vilniaus arkikatedros bazilikos klebono, Vilniaus garbės piliečio, palikusio ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, atminimą norima įamžinti Vabalninko bažnyčios, kurioje jis buvo pakrikštytas, o įšventintas į kunigus 1946 m. aukojo pirmąsias šv. Mišias, šventoriuje.

Pirmasis eskizo piešinį pateikė skulptorius Kęstutis Krasauskas. Skulptūrinį koplytstulpį „Šv. Kazimieras“ norėta pastatyti Biržų rajono Vabalninko bažnyčios šventoriuje.

„Organizacinis komitetas nuoširdžiai dėkoja pirmajam autoriui, sutikusiam be užmokesčio pateikti sumanymo piešinį, kuris buvo viešai paskelbtas kartu su žinia apie aukų paminklui rinkimą [tačiau autorius teigia publikuoti eskizo nesutikęs, jo prašymu eskizo nuotr. iš portalo panaikinta – LRT.lt]. K. Krasausko piešinys tapo kvietimo šaltiniu kitiems menininkams, kurie pradėjo teikti savo pasiūlymus. Nutarta pasitelkti tarptautinę praktiką ir pirmiau sukurti maketą, kuris leistų pamatyti trimatį skulptūros vaizdą“, – rašoma pranešime.

Surinkus visus pasiūlymus bus atrinktas tinkamiausias ir daromas modelis. Organizacinis komitetas neatlygins išlaidų už pasiūlymus ir maketo sukūrimą. Sutartis bus pasirašyta su menininku, kurio pasiūlymas bus tinkamiausias.

Visos monsinjoro K. Vasiliausko atminimo įamžinimo Vabalninke surinktos aukos bus panaudotos atrinktam atminimo ženklui sukurti. Paaukoti galima VšĮ „Porta artis“.

Iniciatyvinės grupės kunigai Ričardas Doveika ir Gintaras Petronis, literatūrologai Viktorija Daujotytė ir Valentinas Sventickas, renginių vedėja Aldona Daučiūnienė, žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė.

Jo biografija:

Gimė 1922 04 09 Kateliškių kaime Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje. 1946 baigė Vilniaus kunigų seminariją, įšventintas į kunigus ir paskirtas Kalesninkų, 1947 – Švenčionių, 1948 – Vilniaus Šv. Teresės parapijos ir Aušros Vartų koplyčios vikaru. Aktyviai dalyvavo slaptos savišvietos draugijos Aušros Vartų Mergelės Marijos kolegijos veikloje. Netrukus išsiųstas iš Vilniaus ir paskirtas Riešės parapijos administratoriumi. 1949 sovietų saugumo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 10 m. lagerio.

1950 įkalintas Intos lageryje, dirbo anglių kasyklose. 1956 paleistas grįžo į Lietuvą. 1957 vėl suimtas ir įkalintas Vorkutos lageryje. 1958 paleistas, sovietų valdžia jam uždraudė gyventi Lietuvoje ir dirbti kunigo darbą. Iki 1968 Daugpilyje dirbo kroviku, kolūkio buhalteriu ir elektriku.1969 grįžęs į Lietuvą paskirtas Varėnos parapijos klebonu, nuo 1975 – Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos vikaras-adjutorius. Palaikė ryšius su antisovietinio pasipriešinimo dalyviais, Lietuvos Helsinkio grupe, jo namuose per disidento S. Kovaliovo teismo procesą buvo apsistojęs žmogaus teisių gynėjas A. Sacharovas. 1989–97 Vilniaus arkikatedros klebonas.

1989 suteiktas monsinjoro vardas. Nuo 1997 emeritas Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. 1993 tapo pirmuoju atkurtos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi. 1994 už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995 įteikta Santarvės fondo premija. 1998 Vilniaus Gedimino technikos universitetas suteikė Garbės nario vardą.

2000 Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2000 apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

2001 10 14 numirė, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt