Kultūra

2021.12.02 13:26

Tarp naujų UNESCO vertybių – miniatiūra, vaizduojanti Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną: buvo žinomas ir atsimenamas

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.02 13:26

Spalį per iškilmingą UNESCO posėdį, skirtą Lietuvos narystės 30-mečiui paminėti, nacionalinį registrą papildė dar devyni objektai. Tęsiame reportažų ciklą, supažindinantį su naujais objektais – šįkart su miniatiūra, vaizduojančia Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną Vytautienę.

Šią miniatiūrą, kurioje pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis su žmona Ona Vytautiene drauge su dar devyniomis akvarelėmis, vaizduojančiomis kitus Europos valdovus, Valdovų rūmai įsigijo 2014 m. iš privataus asmens, o šis – Jungtinėje Karalystėje, aukcione. Piešinys sukurtas 16-ajame amžiuje, buvo rankraštinės to meto knygos, kurioje vaizduojami Europos valdovai, dalis.

Apie šio atvaizdo išskirtinumą pasakoja UNESCO „Pasaulio atminties“ programos paraišką parengęs Valdovų rūmų muziejininkas Dalius Avižinis.

– Kūrinyje pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir jo žmona Ona, tai yra pilnafigūris portretas, iš, kiek mums šiuo metu žinoma, dešimties tokių piešinių serijos. Muziejuje turime dešimt. Bet jų buvo daugiau, kadangi ant kai kurių iš tų lapų yra numeriai išlikę ir, pavyzdžiui, didžiausias numeris yra 29, tai, greičiausiai, buvo tiesiog rankraštinė 16 a. knyga, kurioje buvo visos šios iliustracijos, vaizduojančios įvairius Europos valdovus.

Datuojamas šis kūrinys maždaug 16 a. pradžia. Sprendžiame pagal rašyseną, ji būdinga dar ankstesniems laikams, tačiau ant vieno kūrinio likęs vandens ženklas, koks buvo naudojamas 16 a. pradžioje. Pagal tai sprendžiama, kad tai buvo 16 a. pradžioje sukurtas kūrinys, kuris buvo rankraštinėje knygoje.

Yra žinoma gana nedaug Vytauto Didžiojo atvaizdų. Ko gero, seniausias atvaizdas, siejamas su Vytautu, yra šio valdovo majestotiniame antspaude, kuris naudotas 1407–1430 m. Dauguma kitų žinomų Vytauto portretų yra sukurti jau po jo mirties. Vienas seniausių, vaizduojančių garbiuosius imperijos kunigaikščius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laidotuvėse, yra 1443 m. parengtoje rankraštinėje Eberharto Vindekės (Eberhart Windecke) knygoje „Geschichte Kaiser Sigismunds“.

Rankraštis saugomas Austrijos nacionalinėje bibliotekoje. Soste sėdintis Vytautas Didysis vaizduojamas „Paryžiaus Arsenalo bibliotekos herbyne“. Šis 1555 m. rankraštis saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje. 17–19 a. sukuriama daugiau grafikos kūrinių, vaizduojančių Vytautą Didįjį, o nuo 18 a. nutapyta nemažai šio valdovo portretų, nors manoma, kad jau 16 a. pirmoje pusėje buvo tapybinis Vytauto atvaizdas.

– Ar dažnai Europos valdovai buvo vaizduojami drauge su žmonomis?

– Dar kas įdomu, kad ne tik Vytautas vaizduojamas vienas, tačiau kartu su žmona, kas yra įdomesnis dalykas, nes tie poriniai portretai nebuvo jau tokie dažni. Pasitaiko, bet dažnai valdovas vaizduojamas vienas. Dėkinga situacija, kad poroje vaizduojami.

Kitas svarbus aspektas, kad Vytautas vaizduojamas su kitais Europos valdovais. Austrijos, Prancūzijos, Bavarijos kunigaikštis pavaizduoti, tai rodo, kad net praėjus 100 metų po jo mirties, kad jis buvo atsimenamas ir kad jis figūruoja tarp kitų to meto Europos monarchų, tai rodo, kad jis buvo žinomas.

– Kokia šių miniatiūrų įsigijimo istorija?

– Paskutiniais dešimtmečiais jis keliavo iš rankų i rankas, iš vieno aukciono į kitą. Šis kūrinys kartu su visais kitais, serija dešimties kūrinių, pasirodė 2014 m. Jungtinėje Karalystėje, viename aukcione, prieš tai, kiek mes domėjomės, jis yra buvęs ir Niujorke, aukcione Sotheby`s, ir 2014 m. mes įsigijome kaip atskirus lapus, jie jau buvo įrėminti, buvo naudojami kaip miniatiūros. Po to jie visi restauruoti, įrėminti iš naujo.

– Kokios būklės buvo šie kūriniai juos įsigyjant?

– Jie buvo geros būklės, tačiau vis tiek, kai pateko į muziejų, buvo nuspręsta juos ištirti, perrėminti, jei buvo tiriami Lietuvos Dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre 2014 m., greičiau nei po metų grįžo įrėminti, buvo padaryti tyrimai, koks popieriaus rūgštingumas, kokios medžiagos naudotos, ar nėra mikroorganizmų, išvalyti, tyrimai parodė, kad kūriniai ne tik tušu piešti, ir akvarele nudažyti, bet vietomis yra auksavimo detalių, klostės auksuotos buvo, dabar jau restauruoti pilnai.

– Kas žinoma apie šių miniatiūrų autorių?

– Autorystė, deja, nėra žinoma, bet manoma, kad greičiausiai jos sukurtos vieno vokiečių dailininko. Miniatiūros stilistiškai vieningos, panašu, kad vieno autoriaus.

– Kaip Valdovų rūmuose planuojamas tokių darbų įsigijimas, kaip yra tyrinėjama, sekama, kas vyksta aukcionuose?

– Mes turime prioritetų sąrašą, kaip gaires, kas yra vertinga įsigyti muziejui, pirmiausia, siekiame įsigyti tokius eksponatus, kurie susiję su LDK, su valdovais, kurie čia gyveno, kurie čia buvo šioje rezidencijoje ir sekame tuos aukcionus. Aišku, pasaulyje yra begalės aukcionų, bet yra įvairios priemonės, gali gauti naujienlaiškius, tau ta informacija suplaukia tada gali atsirinkti, kas aktualu. Aišku, tą darbą dirba muziejaus darbuotojai.

Taip pat yra muziejaus bičiulių rėmėjų, kurie domisi Lietuvos istorija, kurie praneša, kad yra koks vertingas daiktas. Arba per tiek metų bendrauta su antikvarais, jie kartais pasiūlo kažką įsigyti. Tada sprendžiama ar verta, ar bandyti, dažniausia ypatingos vertės daiktus, susijusius su Lietuva, stengiasi įsigyti. Muziejus stengiasi bent keletą daiktų per metus įsigyti, aišku, muziejus turi savo biudžetą, tačiau jei yra koks kūrinys, tai kultūros tarybos lėšomis bandome, dar yra rėmėjų, kurie, jei mato, kad reikia, sutinka finansuoti, pavyzdžiui, Donatas Januta iš JAV mums du eksponatus yra padovanojęs, čia daugiau lemia ne lėšos, o kas yra pasiūloje, jei kažkoks vertingas daiktas, visais būdais ieškoma lėšų įsigyti.

Ši miniatiūra yra antroji Valdovų rūmuose saugoma vertybė, įtraukta į UNESCO „Pasaulio atminties“ programą, jai suteikta nacionalinė reikšmė. 2015 m. į šį registrą įtrauktas 1568 m. Niurnberge sukurtas grafikos darbas „Gardino vaizdas“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt