Kultūra

2021.12.01 16:24

Pokalbis su Bendžiūnaite ir Rinkevičiumi: muzikos akivaizdoje kiekvienas tampa geresnis ir laimingesnis

LRT.lt2021.12.01 16:24

„Lauryna Bendžiūnaitė: krištolinis balsas“ – tai koncertų Kauno valstybinėje filharmonijoje gruodžio 8 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 9 d. bei Klaipėdos Koncertų salėje gruodžio 10 d. pavadinimas taip pat ir Laurynos Bendžiūnaitės savasties apibūdinimas, rašoma Elvinos Baužaitės parengtame tekste žiniasklaidai.

Taip, ji – krištolinis balsas, ne tik žymint techninę dainavimo meistrystę, bet ypač kalbant apie krištolinį balso skambesį, kuriuo perteikiama ir įprasminama kūrybinė, meninė prigimtis, kai vaidybos charizma įsikūnija balso skambesyje, jo gyvybėje kaip tam tikroje esatyje, kaip pačiame tikriausiame dvasios transliatoriuje, manifestuojančiame muziką – žmogaus raišką ir išraišką, liudijančią dieviškumo dalelę esant būtybėje, vadinamoje žmogumi.

„Dainavimas – tai mano psichoterapija, visų mano fantazijų įkūnijimas ir visų emocijų, veiksmų legalus realizavimas <...>. Kai dainuoju, esu geresnis žmogus. Geresnis, gražesnis ir įdomesnis, galintis visiems aplinkui spinduliuoti šviesesnį gyvenimą“, – teigia Lauryna Bendžiūnaitė, su kuria kalbamės apie būsimus koncertus, juose skambėsiančius kūrinius.

Koncertų cikle operos solistei talkins Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kuriam diriguos meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, kuris su orkestru antroje koncertų dalyje išpildys Austrijos kompozitoriaus, vieno žymiausių 19 a. antrosios pusės simfonistų Antono Brucknerio Šeštąją simfoniją A-dur, opuso pajauta ir suvoktimi Maestro dalijasi antrojoje straipsnio dalyje.

Genialaus kūrėjo darbas – dovana publikai

– Gerbiama Lauryna, koncerte išpildysite Benjamino Britteno – žymiausios 20 amžiaus britų muzikos asmenybės – „Keturias prancūziškas dainas“, papasakokite apie jas.

L. Bendžiūnaitė: – Keturios prancūziškos dainos, parašytos žymiausių prancūzų poetų – Victoro Hugo ir Paulio Verlaine‘o tekstais. Tai yra genialaus kūrėjo darbas – Brittenas pabaigė orkestrinę aranžuotę kelios dienos prieš savo penkioliktąjį gimtadienį! Dainos – apie gyvenimą, apie meilę, praradimą, būties ratą, išmintį ir žmogaus tikslą šioje kelionėje. Apie mus.

Muzika stipriai paveikta 20 a. pradžios prancūzų kompozitorių. Ji turi specifinę atmosferą. Tai tarsi keturi kambariai, į kuriuos įėjus patiriama laike užrakinta būsena. Mano kaip dainininkės užduotis yra šiomis dainomis pakviesti, įvilioti publiką vidun šių savita erdve tapusių eilėraščių. Šis ciklas yra Britteno dovana jo tėvų 27-ųjų vedybų metinių proga. Tai mūsų visų scenoje dovana publikai.

Tautų gyvenimo kodai muzikoje

– Taip pat atliksite vieno žymiausių lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio „Silezijos triptiką“. Kas įprasminta šiame kūrinyje? Kuo jis Jums artimas? Kokios kalbinės ypatybės atskleistos, patirtos?

L. Bendžiūnaitė: – Liaudies dainos turi tiesioginį poveikį nesvarbu ar tau 7-eri ar 70, jos teka mūsų venomis, yra įrašytos širdyje ir tai bendra visų tautų žmonėms. Silezijos regionas – dabartinės Čekijos, Vokietijos ir Lenkijos fragmentų dėlionė, tad šios dainos savyje talpina bent trijų tautų gyvenimo kodus. Tai retas pavyzdys, kai kompozitorius tobulai derina tiesmuką, aiškų tekstą ir gausų koloritą bei didelio orkestro efektus.

Man asmeniškai yra didžiausias malonumas dainuoti lenkiškai, patinka priebalsių sproginėjimas ir visi tie burzgimai. Pats mokymosi procesas žymiai trumpesnis nei klaidžiojant prancūziškų balsių labirintais, kai nuolat tikrini nosies pertvarą ar gargaliuoji priebalsius. Ačiū, kaimynai!

Už(si)krėtimas muzika

– Kodėl pasirinkti būtent šie kūriniai koncertų ciklui? Ką ir kaip jais norite pasakyti klausytojams?

L. Bendžiūnaitė: – Abu dainų ciklai yra sukurti dviejų ryškiausių 20 a. kompozitorių ir liudija jų to meto didžiausią kūrybinio įkvėpimo šaltinį: Britteno atveju – prancūzų kompozitorių kūryba, Lutoslawskio – lenkų liaudies dainos. Tai netipiški kūriniai jiems abiem, tačiau be galo patrauklūs ir labai lengvai suprantami.

Man įdomūs mažai žinomi, retai atliekami kūriniai, aš tikiu, kad atlikėjo interesas, dėmesys atliekamai programai yra užkrečiamas. Tu esi šio koncerto publikos narys, jeigu tavo širdis plaka, o ausys girdi, o visą harmoniją ir ritmus palik man, aš išdainuosiu ir visą meilę išdalinsiu, visą, kurią jie užrašė ir visą, kurią aš jaučiu…

Muzika, paliečianti jautriausias žmogaus sielos stygas

– Gerbiamas Maestro Gintarai, antrose koncertų dalyse skambės Antono Brucknerio simfonija Nr. 6 A-dur. Koks tai kūrinys? Apie ką ir kaip jis byloja?

G. Rinkevičius: – Šeštoji Brucknerio simfonija, neatsiejama nuo visos Brucknerio simfoninės kūrybos, ji persmelkta jo pasaulėžiūros, įsitikinimų. Bruckneris visą gyvenimą buvo giliai tikintis, Šeštojoje simfonijoje justi artimas ryšys su Dievu. Jos skambesys yra kaip simfoninio orkestro su vargonais. Partitūra išrašyta taip, kad simfoninis orkestras turėtų skambėti, kaip žmogaus mintys bažnyčioje – apie tikėjimą, apie harmoniją, apie meilę žmonėms ir visam pasauliui.

Aš imuosi visos simfoninės Brucknerio kūrybos, galbūt išskyrus nulinę simfoniją ir dviejų nulių simfoniją. Bruckneris buvo labai kritiškas sau, todėl yra nulinė ir dar jaunesnė dviejų nulių simfonija, kurių jis nenorėjo vadinti tikromis simfonijomis, – toks reiklus buvo sau, – bet iš tiesų yra sukurtos ne devynios, o vienuolika simfonijų.

Bruckneris buvo ir yra labai svarbus. Visa jo simfoninė kūryba yra be galo romantiškai klasikinė ir labai graži. Galbūt kam nors atrodo, kad Brucknerio simfonijos per garsios, per gremėzdiškos, formos atžvilgiu –pernelyg sudėtingos, aš manau, kad jos tikrai nėra nei gremėzdiškos, nei sudėtingos, jos yra labai harmoningos ir labai ypatingos, ir talentingos. Būtent tai yra Brucknerio stilius.

Tie, kurie klausys Šeštosios Brucknerio simfonijos, būtų labai gerai, kad būtų girdėję ir Trečiąją, ir Ketvirtąją, ir Septintąją, ir Devintąją ar tos pačios Šeštosios pasiklausę namuose, o, atėjus į koncertą, ta muzika suskambėtų naujai.

Kuo daugiau žinai apie kompozitorių, tuo jo kūryba darosi gražesnė ir įdomesnė, ir suprantamesnė. Nors manau, kad net ir anksčiau negirdėjus, nežinant muzikos, jos grožis, jos poezija, ypatingai antrųjų dalių gili filosofija, ji visą laiką paliečia jautriausias žmogaus sielos stygas.

Profesionalumas gilintis ir nuostabiai gražiai groti

– Ko Šeštoji Brucknerio simfonija reikalauja iš orkestro ir jo dirigento?

G. Rinkevičius: – Nėra paprastos muzikos pasaulyje; yra tiktai atlikimo meistriškumas, profesionalumas. Kuo labiau giliniesi, tuo daugiau atrandi. Kaip, einant mišku randasi vis daugiau medžių – arba pasiklysti tame miške, arba supranti, kad viskas yra nuostabioje harmonijoje. Brucknerio muzikoje yra labai labai daug uždavinių visiems orkestro muzikantams.

Solistai turi nuostabiai gražiai pagroti savo partijas – yra labai daug solinių muzikinių linijų-melodijų, pavyzdžiui, turi gražiai pagroti pirma valtorna, ir visi kiti valtornistai, arba pirmas trimitas ir kiti trimitininkai; labai daug vargoninio skambesio, kuris parašytas visiems variniams pučiamiesiems; taip pat gausu melodinių linijų visiems mediniams pučiamiesiems; visada turi groti labai gražiu garsu, labai užpildytu, kokybišku garsu visi orkestro styginiai, o tam, kad visa tai įvyktų, reikalingas dirigentas, kuris supranta, kaip tai turi būti padaryta.

Gėris

– Koncertai įvyks – Advento pradžioje, Gerbiamieji, Jūsų žodžiai to ypatingo dvasinio susikaupimo, didžiojo laukimo akivaizdoje muzikos mylėtojams, jos kūrėjams, išpildytojams ir patyrėjams, savo šeimai ir sau patiems – „...“.

L. Bendžiūnaitė: – Įkvėpk gyvybės kiekvienam sutiktam, tegul kiekvienas tavo kelyje tampa geresnis ir laimingesnis, nes tave pažino.

G. Rinkevičius: – Man labai norėtųsi, kad prieš pačias didžiąsias šventes būtų kuo mažiau pykčio mūsų mažoje šalyje. Brucknerio muzika, apskritai muzika yra labai dvasinga. Kaip bažnyčioje per Šv. Mišias vienas kitam visai nepažįstami žmonės palinki gėrio, kada kunigas ištaria: „Palinkėkite vieni kitiems ramybės“, tai aš irgi norėčiau, – nes adventas yra toks laikas ir visada tai yra labai gražu, – linkėti vieni kitiems ramybės ir gėrio, žiūrėti vieniems į kitus be pykčio – draugiškai, teigiamai nusiteikus ir į visą pasaulį žvelgti ramiomis ir kartu draugiškomis akimis.

Manau, kad muzika tam labai labai padeda, ypač šiuo laiku, kai nėra bendra situacija itin paprasta, kai yra be galo daug problemų mūsų šalyje, be galo daug problemų visame pasaulyje, labai svarbu atsisukti į teisingus ir amžinus dalykus, kad tiesiog žmonių santykiai būtų geresni.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt