Kultūra

2021.12.01 12:52

FLUXUS judėjimui – 60 metų, Jurgiui Mačiūnui – 90: atidaroma nauja paroda

LRT.lt2021.12.01 12:52

Šiemet visas pasaulis mini bene labiausiai avangardiškiausio meninio judėjimo Fluxus šešiasdešimtmetį. Būtent prieš šešiasdešimt metų, 1961–aisiais Niujorke esančioje AG galerijoje Jurgis Mačiūnas surengė pirmąjį renginį, kurį oficialiai pavadino lotynišku žodžiu, reiškiančiu tekėjimą – Fluxus, rašoma JMVMC pranešime žiniasklaidai.

Kaip ir prieš šešiasdešimt metų, taip ir dabar – Fluxus judėjimas ir toliau provokuoja žiūrovą, nesitaiksto su politikos ir kultūros rutina, kviečia būti spontaniškais, juoktis, nusišypsoti ir linksmiau pasižiūrėti net ir į pačius rimčiausius dalykus.

Šio avangardiško jubiliejaus proga, FLUXUS kūrybinio palikimo puoselėtojas Lietuvoje Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC) kviečia į parodą „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“. Joje didžiausias dėmesys skiriamas Fluxus popiežiui Jurgiui Mačiūnui, kurio 90-metį šiemet minime. Kartu švenčiame ir fluxus 60-metį.

Kad tai neatrodytų tragiškai rimta, parodos organizatoriai į Fluxus ir J. Mačiūno jubiliejų skaičius kviečia pažvelgti be nulių ir pagalvoti apie erotiką. Paroda yra ne jubiliejinis, o Fluxinis renginys su koncertų ir performansų programa apie kurią ir kalbamės su JMVMC vadovu, kompozitoriumi Gintaru Sodeika bei parodos kuratore, poete, menotyrininke, meno kritike Laima Kreivyte.

– Gintarai, jau ilgus metus Jūsų vadovaujamas Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC) yra vienas iš pagrindinių Fluxus kūrybinio palikimo puoselėtojų Lietuvoje. Turite didžiulę atsakomybę dėl tinkamo bei tikrai Fluxiško jubiliejaus paminėjimo. Kaip planuojate nustebinti meno centro lankytojus šį kartą?

– Mes kaip tikri Fluxus meno atstovai ir toliau labiausiai vadovausimės spontaniškumo faktoriumi. Jau pernai startavo didžiulio susidomėjimo sulaukęs projektas „Non Budget Art“ (NBA), skelbiantis, kad tikras menas nebūtinai turi remtis biudžetu, taigi net atėjus šiam minėjimui – paliekame erdvės idėjoms iš šalies ir kviečiame jungtis visus, kurie nori prisidėti minint Fluxus jubiliejų.

Taip pat nuo kovo mėnesio Fluxus gerbėjus jau džiuginame ir mobiliąja aplikacija „Flux Lab`as“, kurią taip pat kūrėme ir ties jos įdiegimu dirbome, galvodami apie šį jubiliejų. Programėlė yra visiškai nemokama ją galima atsisiųsti į savo išmaniuosius įrenginius ir naudoti ją lietuvių bei anglų kalbomis. Kartu su komanda labai džiaugiamės, kad mobili programėlė sulaukė itin didžiulio susidomėjimo ir ją savo kišenėje gali turėti kiekvienas Fluxus simpatikas.

– Parodoje Jūs pats kuruosite koncertų ir performansų programą. Gal galite atskleisti kuo šį kartą nustebinsite Fluxus judėjimo gerbėjus Lietuvoje?

– Ši paroda mums svarbi keliais aspektais. Šiais metais minimi du mums svarbūs jubiliejai – Fluxus judėjimas mini šešiasdešimtą, o Jurgis Mačiūnas devyniasdešimtą jubiliejus. Šią paroda pradėjome planuoti jau seniai. Iki šiol mes savo turimą Fluxus kolekciją eksponavome užsienyje arba kitose Lietuvos erdvėse, tačiau ne savo erdvėje Užupyje, nes tam paprasčiausiai neturėjome tinkamų sąlygų. Kolekcija ypač vertinga. Tačiau šie metai mums – lūžio metai, turime tinkamas sąlygas, pagaliau turime ir naują lankytojų erdvę, kurioje centro lankytojai gali žiūrėti filmus bei stebėti performansus.

Taigi dalis Fluxus kolekcijos bus eksponuojama pirmą kartą mūsų centre. Kita dalis parodos šiuo metu yra eksponuojama Seule. Kaip jau minėjau parodą sudaro du segmentai: jau apkalbėta dalies Fluxus kolekcijos paroda ir filmų bei performansų programa. Lankytojai turės galimybę pasižiūrėti J. Meko filmą „Zefiro torna“, kuriame Jonas Mekas savo savita kino kalba, glaustai ir labai ryškiai papasakoja Fluxus ir Jurgio Mačiūno istoriją. Šį filmą mūsų centre bus galima pamatyti kiekvieną dieną. Taip pat vyks įvairūs performansai.

Artimiausias jų, jaunos mūsų šalies performansų meistrės Aistės Radzevičiūtės bei jos kūrybinės komandos performansas „Laisvės tylios“, jis bus pristatytas žiūrovams jau po keletos dienų gruodžio 3 d. Taip pat performansų programą ruošia ir kiti žinomi performanso menininkai, ryškūs šio žanro atstovai – geriausio jaunojo „ArtVilnius`21“ menininko vardą ir mugės mecenatų premiją gavęs menininkas Denisas Kolomyckis bei šios parodos kuratorė, poetė, menotyrininkė, meno kritikė Laima Kreivytė bei kiti. Parodą planuojame atnaujinti įvairiais kitais kūriniais tam, kad meno centro lankytojai turėtų galimybę išvysti kuo platesnį spektrą kolekcijos.

Svarbu paminėti ir tai, jog parodą globoja Niujorke gyvenantis menininkas Jeffrey Perkinsas, kuris Vilniuje praleido paskutinius porą mėnesių, kadangi šiuo metu kuria filmą apie tris milžinus: Jurgį Mačiūną, Vytautą Landsbergį bei Joną Meką. Didžiulio atgarsio susilaukęs J. Perkinso filmas „Jorge“ smalsuoliams leidžia tikėtis, kad ir naujas filmas taps labai ryškiu įvykiu.

Niujorke gyvenantis menininkas Jeffrey Perkinsas yra tikrasis Fluxus judėjimo narys, kurį į savo tarpą priėmė Jurgis Mačiūnas. Kelių serijų filmas planuojamas pristatyti kitų metų pradžioje, per Lietuvos Nacionalinę televiziją. Todėl drąsiai galiu sakyti, kad šiems dviems, mums itin svarbiems jubiliejams esame tikrai pasiruošę. Stebinsime ne tik meno centro lankytojus, tačiau ir patys save.

– Laima, Jūs esate parodos „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ kuratorė. Į ką labiausiai siūlytumėte atkreipti dėmesį parodos lankytojams?

– Kadangi ir pačios parodos pavadinimas „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“, mano nuomone ir yra svarbu paminėti du dėmenis. Jurgio Mačiūno biografijoje ir svarbi jo, kaip grafikos dizainerio, kūrybinė veikla. Šioje parodoje ir meno kūriniai ir dokumentai yra eksponuojami kartu, todėl ir tam tikri biografijos faktai susipina ir su meno kūrinių faktais.

Labai svarbus tampa ir sklaidos aspektas. Visa to spausdinto vaizdo ir žodžio pateikimo estetika ir poveikis žiūrovui, t. y. Fluxus laikraščiai, Fluxus vardų kortelės, Fluxus instrukcijos. Dar vienas itin svarbus aspektas – tuometinis politiškumo aspektas, siekiantis keisti visuomenę, siekiantis sudaryti menininkams sąlygas kurti, veikti, dirbti kartu, prekiauti savo darbais. Tačiau tai buvo kritiškas menas, o kritiškumas ypač ir atsispindi šioje „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ parodoje.

– Galbūt, dauguma žmonių išgirdę apie Fluxus pagalvoja, kad tai jau sena ir daug kartų matyta. Gal galėtumėte pažymėti, kas naujo ir galbūt kitokio šioje parodoje?

– Pastebimai išryškėja tam tikros jungtys tarp istorinio Fluxus judėjimo, tam tikrų revoliucinių jo užmojų ir Lietuvos Nepriklausomybės pradžios emancipacinių nuotaikų bei politikos. Man atrodo ypač svarbu pažymėti tai, kad šioje parodoje šalia Fluxus kolekcijoje esančių darbų taip pat bus eksponuojami ir šiuolaikinių mūsų šalies menininkų kūriniai.

Pavyzdžiui, Mindaugo Ratavičiaus bei Giedriaus Kumetaičio „Fluxus džinai“. Taip pat bus eksponuojamas Kęstučio Grigaliūno, Redo Diržio bei Arūno Kulikausko darbas „Fluxus popiežius“. Tikrai labai džiaugiuosi tuo, kad šalia Fluxus kolekcijoje esančių darbų, Jono Meko vizualiųjų menų centre lankytojai turės galimybę išvysti bei susipažinti ir su šiuolaikinių menininkų kūriniais.

– Ko palinkėtumėte parodos „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ lankytojams?

– Žinoma, įkvėpimo, įspūdžių ir gerai praleisti laiką. Taip pat tam tikro linksmo politiškumo. Vieną vertus sugebėti žvelgti į tikrovę linksmai ir žvaliai nusiteikus, tačiau kartu būti kritiškiems ir politiškiems mus supančiai aplinkai. Juk ir pats Jurgis Mačiūnas buvo savotiškas vaistas prieš gyvenimo pilkumą, rutiną ir stagnaciją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt