Kultūra

2021.11.30 17:14

Gimbutienės darbai įkvėpė ir menininkus: „Jaučiuosi lyg skaityčiau knygą iš ateities“

Ieva Žigaitė2021.11.30 17:14

Pasaulinio garso lietuvės archeologės Marijos Gimbutienės darbai tapo svarbūs ne tik archeologams, istorikams ar etnologams. Jie įkvėpė ir daugybę menininkų iš viso pasaulio, o Lietuvoje su jais pradedamas susitikimų ciklas. Pirmasis susitikimas – jūsų dėmesiui.

Ivana Spinelli – italų menininkė Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Tačiau jai puikiai pažįstamos lietuvių kilmės archeologijos, archeomitologijos pradininkės, profesorės Marijos Gimbutienės idėjos ir darbai.

Labas rytas, Lietuva I d. Kuo menininkams svarbūs Marijos Gimbutienės darbai?

„Jaučiuosi lyg skaityčiau knygą. Bet tai galėtų būti ir knyga iš ateities, nes šios skulptūrėlės atrodo taip, lyg būtų pagamintos vakar – galiu matyti kaip šiuolaikines. Tikrai jaudina jas matyti gyvai“, – teigia I. Spinelli.

Menininkės anksčiau tik M. Gimbutienės knygose matyti archeologiniai radiniai, kai kurie septynių tūkstančių metų senumo, dabar – Vilniuje Istorijų namuose veikiančioje parodoje „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – šimtas“. Čia eksponuojamas ir vienas iš M. Spinelli darbų, kurį įkvėpė Gimbutienės idėjos – tai „Šiuolaikinė Gilanija“.

Anot autorės, Gilanija – „gražus žodis, sudarytas iš dviejų graikiškų, reiškiančių moterį ir vyrą. Jis reiškia lygiavertę visuomenės santvarką, taiką, kuri nėra kažkokia mistiška, bet labai susijusi su realybe. Šiuolaikinėje Gilanijoje nebūtinai viskas tobula, bet nėra galios ir hierarchijos sistemos“.

Šis kūrinys – dalis ilgalaikio projekto „ZigZago protofilosofija“, kurį menininkė pradėjo prieš ketverius metus, perskaičiusi M. Gimbutienės knygą „Deivės kalba“.

I. Spinelli tvirtina, kad tai buvo tarsi susitikimas su kažkuo, kas yra už jai pažįstamo pasaulio ribų: „Tarsi atsidarytų durys. Pradėjau vis daugiau ir daugiau domėtis“.

Menininkė sako niekada nepavargstanti skaityti apie tai, ką M. Gimbutienė galvojo. O įdomiausia – atrasti tai, kad visus šiuos ženklus matė studijuodama menus: „Mačiau juos kaip dekoraciją ir niekada neskyriau jiems ypatingo dėmesio. Dabar matau juos kaip kalbą – taikios ir lygybę vertinančios visuomenės kalbą. Tai tikrai sukrečia protą, dėl to dirbu šia tema ir toliau“.

Menininkė sako tikinti tuo, kad M. Gimbutienės nagrinėtos Senosios Europos civilizacijos filosofija šiais ženklais ir buvo užrašyta – ne knygose, o ant kūnų ir keramikos. I. Spinelli, sumaniusi juos grąžinti į šiandieninę mūsų kalbą, iš M. Gimbutienės tyrinėtų simbolių išsirinko vieną svarbiausių – dvigubos V, arba zigzago, ženklą, siejamą su moters vaidmeniu Senojoje Europoje, kurios gyventojai tikėjo moteriškomis dievybėmis ir gyveno taikoje, garbindami Deivę Motiną.

Menininkės projektą sudaro skulptūros, paveikslai, taip pat telefoninė programėlė „Zigo Zago lipdukai“, kurioje šis simbolis įgauna skaitmeninį formatą. Spalviškai ir grafiškai atnaujintą ženklą menininkė siūlo vartoti kaip jaustuką virtualiose bendravimo programėlėse.

I. Spineli – ne vienintelė menininkė, Lietuvoje kitąmet laukiama ir kitų kūrėjų, kuriuos įkvepia M. Gimbutienės idėjos. Nacionalinio muziejaus Istorijų namai kitąmet planuoja dar kelis susitikimus su kūrėjomis iš JAV, Japonijos, Švedijos ir Portugalijos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt