Kultūra

2021.11.25 14:34

Judesio profesionalai apie veiksmą kaip meną: sportas gali būti kūrybiškas

LRT.lt2021.11.25 14:34

Mažai judanti visuomenė – tema, apie kurią kalbama ne vienerius metus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ji ypatingai svarbi dabar, kai mūsų fizinį raštingumą itin paveikė ilgi karantino mėnesiai. Tad kaip atrasti ryšį su savo kūnu, ir lavinti fizinį intelektą? Ar judėjimas gali būti kūrybiškas?

Apie tai diskutuoja pedagogai: Lietuvos regbio rinktinės žaidėjas, treneris Paulius Sugintas, profesionalus šiuolaikinio šokio šokėjas Marius Pinigis, sertifikuota jogos mokytoja Guoda Sukockaitė ir profesionali gimnastė, šokėja Karolina Motiejūnienė.

Koją kiša išankstinės nuostatos

Profesionalus regbio žaidėjas, vaikų treneris Paulius Sugintas pastebi, kad pirmiausia mes visi su judesiu susipažįstame namų aplinkoje. Todėl labai svarbu tai, kokius įpročius tėvai perduoda savo atžaloms.

„Dirbdamas su įvairaus amžiaus moksleiviais, matau, kad sunkiausia judėti yra jaunesnio amžiaus vaikams, nuo ankstyvos vaikystės aktyviai naudojantiems išmaniuosius telefonus. Žaidžiant telefonu, vaikams kyla daug emocijų, nes vaizdas ekrane greitai keičiasi, tuo tarpu judėjimas gryname ore tampa neįdomiu užsiėmimu. Tad ypatingai svarbu vaikams laiku įdiegti tinkamus įpročius. Kitaip jie nesukurs ryšio su savo kūnu, ir nesupras jo poreikių.“ Dirbdamas su vaikais, Paulius pastebi, kad judėjimas, sportas neretai suprantami per skausmą ir kančią. „Matyt, tai – senojo fizinio švietimo liekanos. O tai dalį žmonių atbaido nuo bandymo aktyviau pajudėti“, – sako treneris.

Šokėjo M. Pinigio manymu, spragų slypi ir švietime. Fizinio lavinimo mokytojai ne visada geba sudominti moksleivius, kartais pernelyg laikosi griežtų normatyvų. Tad žmogus nuo mažens judėjimą ima suvokti kaip stresą. „Atrodo, kad sportas yra prasmingas tik tada, kai tu kenti, kai skauda. Jei po treniruotės jautiesi puikiai, vadinasi, nepavyko – svarsto šokėjas. – Pastebiu, kad suaugę žmonės sportą neretai supranta gana siaurai – tik kaip būdą, galintį suteikti gražesnį kūną. Tačiau pamirštame, ką naudingo judėjimas gali duoti mūsų sveikatai ir gerai savijautai.“

Fizinio intelekto svarba

Fizinis žmogaus raštingumas yra toks pat svarbus kaip ir intelektinis. Jogos mokytoja, judesio pedagogė Guoda Sukockaitė, daug metų profesionaliai dirbanti su vaikais, teigia, kad judėjimas bet kurio amžiaus žmogui suteikia tiek fizinę, tiek emocinę, tiek psichologinę naudą.

„Geriau suvokdami savo kūną, esame laimingesni, įgauname daugiau pasitikėjimo savimi, motyvacijos siekti tikslų. Pavyzdžiui, suskaudus nugarą, neretai bėgame pas gydytoją prašyti vaistų. Tačiau raumenų, sąnarių skausmai ar galūnių tirpimas dažniausiai aplanko nuo per ilgo sėdėjimo. Tad naudinga mokėti bazinius tempimus, kuriais galime sau padėti – tikina ji. – Mano pačios švietimas buvo labai įdomus, nuo 13-os metų mokiausi Naujojoje Zelandijoje. Mokykloje buvo stengiamasi mokinius supažindinti su įvairiausiomis sporto šakomis ir judėjimo galimybėmis. Žaisdavome badmintoną, kriketą ar stalo tenisą. Kuo daugiau vaikai į save sugeria skirtingų patirčių, tuo geriau suvokia, kas jiems patinka. Tada didėja tikimybė, kad sportas taps neatskiriama jo kasdienybės dalimi.“

Profesionali gimnastė Karolina Motiejūnienė tikina, kad smalsumas yra esminis kūrybiškumo ir saviugdos elementas. „Supratę, kad viena ar kita sporto šaka nepriimtina, žmonės neretai nuleidžia rankas, ir nusprendžia, kad sportas – ne jiems. Vaikystė yra geriausias laikas ugdyti smalsumą ir išbandyti kuo daugiau judėjimo galimybių, kad suaugę vis dar norėtume eksperimentuoti.“

Pastebima, kad maži vaikai natūraliai yra labai smalsūs ir aktyvūs. Tačiau tėvai neretai iš baimės juos apriboja, apmalšina naujų patirčių troškimą. Bijodami, kad atžala susižeis, jie ragina elgtis ramiau, santūriau. Tad judėjimas taip ir netampa vaiko gyvenimo dalimi.

„Įdomu tai, kad vaikai iki vienerių metų yra natūraliausi, patys tyriausi judėtojai. Jų kūnai veikia labai organiškai ir koordinuotai – šypsosi šokėjas Marius. – Yra tekę nemažai dirbti su kelių mėnesių mažyliais. Tiesiog nuostabu, kaip puikiai kūdikiai jaučia muziką, ir geba atkartoti tai, ką jiems parodome. Vos išgirdę muziką, vaikai ima spyruokliuoti – tai ateina iš pasąmonės. Tačiau vėliau, jei vaikas nėra ugdomas, šie gebėjimai pasimiršta. O tada užgrojus muzikai, suaugęs žmogus nebežino kaip judėti, jaučiasi susikaustęs.“

Sportas – svarbus kaip ir matematika!

Be abejonės, neigiamą įtaką vaikų ir suaugusių fiziniam raštingumui padarė ilgi karantino mėnesiai. Tad, pasak judesio specialistų, šiandien ypatingai svarbu keisti visuomenės nuostatas apie sportą ir judėjimą. Pašnekovai dėstydami ir bendradarbiaudami su įvairiomis švietimo įstaigomis, tarp kurių ir „Herojaus“ mokykla, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vytauto didžiojo universitetas, mato judesio praktikas švietimo sistemoje lygiavertėmis su kitomis pamokomis.

„Gaila, kad sportas nėra svarbi mūsų kultūros ir gyvenimo dalis. Ne veltui sakoma, kad sveikame kūne – sveika siela. Menkai judantis žmogus, tampa mažiau kūrybiškas, jį kamuoja prasta nuotaika, nuovargis, motyvacijos trūkumas – pabrėžė Marius. – Būtina suprasti, kad kūno kultūra yra taip pat svarbi, kaip ir matematika ar anglų kalba. Žinoma, sporto pamokos taip pat turi būti lanksčios, mokiniams pasiūlančios įvairių užsiėmimų ir alternatyvų. Tikrai turime šaunių fizinio lavinimo mokytojų, tereikia jiems suteikti paspirties veikti.“

Pamaitinkime vidinį vaiką

Judesio profesionalai tiek vaikus, tiek suaugusius skatina į savo kasdienybę įtraukti kuo daugiau aktyvaus judėjimo. Tai itin svarbu dabar, pasaulyje tvyrant sveikatos krizei. Juk sportas puikiai stiprina imunitetą. Neretai žmonės judėjimą suvokia tik kaip ėjimą į sporto salę, bėgiojimą ar krepšinio žaidimą. Tačiau yra tiek daug skirtingų judėjimo būdų. Tereikia atrasti sau tinkamiausią. G. Sukockaitė ragina prisiminti vaikystės pomėgius. Juk užsisukę rutinoje, neretai pamirštame malonumą teikusius hobius.

„Man paauglystėje labai patiko žaisti badmintoną. Tačiau vėliau, dėl laiko stokos, nustojau tai daryti. Neseniai prisiminiau šį savo pomėgį, ir buvau didžiai nustebusi, kokį malonumą jis man teikia. Nepamirškime, kad visi savyje turime vidinį vaiką, kurį reikia vis pamaitinti – atkreipė dėmesį ji. – Taip pat labai svarbu save apsupti motyvuotais, savo pavyzdžiu įkvepiančiais žmonėmis. Manau, kad sporto užsiėmimams tapus socialinio žmogaus gyvenimo dalimi, sportuoti taptų dar paprasčiau. Pavyzdžiui, kodėl susitikus su drauge, vietoje kavos gėrimo, nenuėjus kur nors pasportuoti? Kai su bičiuliu susitariama kartu lankyti treniruotes, tampi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitą žmogų. Tada atsiranda daugiau motyvacijos.“

Šokėjas Marius pastebi, kad šiandien mūsų kasdienybė yra labai palengvinta, tad visą laiką gyvename komforte. Į darbą važiuojame automobiliu, darbus atliekame kompiuteriu. Todėl tikslo judėti lieka vis mažiau. Tačiau nuo to priklauso mūsų emocinė ir fizinė sveikata. „Pažinti savo kūną – reiškia pažinti save. Tad nepraraskime gebėjimo judėti, negyvenkime tik užsidarę savo galvoje. Judesys nėra tik sportas ar šokis – tai būdas pajausti save ir kitus, geriau save išreikšti, ir jaustis laimingesniais“, – priminė jis.

Tekstą perteikė Gintarė Vasiliauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt