Kultūra

2021.11.24 16:36

Nacionalinio kultūros forumo dalyviai vieningi: turime išmokti ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir juos valdyti

LRT.lt2021.11.24 16:36

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija šiemet subūrė gausų švietimo ir kultūros ekspertų būrį, kuris nacionaliniame kultūros forume (Forumas) nagrinės šių dviejų svarbių sričių sinergiją įvairiais rakursais Lietuvos ir tarptautiniame kontekste, rašoma NKIKIA pranešime žiniasklaidai.

Kokie svarbiausi pokyčiai švietimo sistemoje turi būti įgyvendinti, kokie kūrybiniai įrankiai gali padėti vaikų ugdymo procese, kokiu pavyzdžiu esame ir galime būti kiekvienas, pasakoja jau šį penktadienį, lapkričio 26 d., vyksiančio Forumo vieni iš diskusijos dalyvių – „Žinių ekonomikos forumo“ vadovas Arminas Varanauskas, moderuosiantis Forumą, ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Arminas Varanauskas, turintis didelę patirtį švietimo srityje, Forume apžvelgs Kultūros politikos ir švietimo integralumo raidą, praktiką, problemas ir perspektyvas. Pasak jo, pagrindinis švietimo sistemos trūkumas – didelis mokinių pasiekimų skirtumų atotrūkis, kurį lemia daugelis dalykų: socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai: „Mokykla gali ir turi būti ta vieta, kuri užtikrina visiems mokiniams vienodą pradžią.“

„Žinių ekonomikos forumo“ vadovas tiki, kad kultūrinė edukacija, ypač ilgalaikės kultūrinės intervencijos, gali padėti mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį. Nacionaliniai bei tarptautiniai tyrimai rodo, kad kūrybos profesionalai ilgą laiką ar bent keletą mėnesių dirbdami su mokykla ir pasitelkdami pasiteisinusią metodologiją keičia esamą situaciją.

„Tokioje mokykloje gerėja mokinių elgesys, didėja motyvacija, saugumo jausmas, jautimasis bendruomenės dalimi, o visa tai yra būtinos sąlygos tam, kad mokymas ir mokymasis vyktų efektyviai. Kitaip sakant, matyt, būtų sunku rasti problemą, kurios negalėtų padėti spręsti kūrybos profesionalai. Visgi, lygiai taip pat svarbu suprasti, kad kultūrinių edukacijų yra įvairių. Natūralu, jei mes kalbame apie vienkartines kūrybines dirbtuves, jų įtaka mokiniams nebus tokia didelė, kaip pusės metų kultūrinė intervencija“, – dalijasi A. Varanauskas.

Vaikai seka pavyzdžiu

Forume kalbėsiantys švietimo ekspertai, dirbantys su ugdymo įstaigomis, pastebi vaiko baimę, nenorą reikšti savo nuomonę, išsiskirti iš minios. Jie seka savo tėvų, aplinkos pavyzdžiu, kuris ne visada būna teigiamas tiek namuose, tiek mokykloje.

Apie pavyzdžius mokyklose, kurie neskatina pokyčių, pasakoja A. Varanauskas. Jis įsitikinęs, kad vienas blogiausių dalykų, kurį galima daryti dabartinėje mokykloje, tai kalbėti vienaip, o elgtis kitaip.

„Deja, tokių pavyzdžių vis dar pasitaiko, kai vieną akimirką per pilietiškumo pamokas mes kalbame apie aktyvaus dalyvavimo svarbą, apie tai, kad gyvename demokratinėje visuomenėje ir sprendimus priimame drauge, kaip svarbu kalbėti, diskutuoti, bet tada, kai mokykloje yra priimami sprendimai, kelčiau klausimą, ar tikrai visose mokyklose mokiniai yra lygiaverčiai bendruomenės nariai?“, – nuogąstauja Forumo moderatorius. Jis pabrėžia, kad svarbiausias pokytis turi įvykti švietimo sistemos dalyvių mąstysenoje.

„Viena iš Forumo pranešėjų kalbės apie fasadinę elgseną, kuomet mes darome tai „dėl akių“, bet ne dėl to, kad matome prasmę, – dalijasi A. Varanauskas. – Tai buvo labai paplitę sovietmečiu ir, matyt, kažkokie likučiai yra vis dar nusėdę dalies žmonių pasąmonės gelmėse. Mes turime tai galutinai pakeisti. Ir tą mes galime padaryti tik kiekvienas prisiimdami atsakomybę ir rodydami pavyzdį visur, kur tik įmanoma. Geriausias būdas veikti yra nuolat kelti ir reflektuoti prasmės klausimą – ar aš prasmingai elgiuosi? Ar šios elgsenos normos yra naudingos – kaip, kodėl? O gal gali būti naudingesnių?“

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Forume kalbėsianti apie įvairių kūrybinių įrankių naudojimą ugdymo procese, sako, kad ne tik mokykloje galima pastebėti nesuderinamumą tarp kalbėjimo ir elgesio, bet ir namų aplinkoje, iš kurios vaikai ateina į mokyklas.

Ne visada yra formuojami teigiami smalsumo, domėjimosi skirtinga informacija, kritinio mąstymo įpročiai. Tokie vaikai dažnai įsivelia į konfliktines situacijas, patiria daug streso. Forumo dalyvė teigia, kad norėdami padėti tokiems vaikams kuo sklandžiau ir paprasčiau įsilieti į ugdymo procesą, pirmiausiai turime suprasti iš vaikų ir jų šeimų perspektyvos, kodėl toks pasipriešinimas sistemai ir reikalavimams kyla.

„Vaikai yra linkę lygintis. Atėjęs į mokyklą be tam tikrų įgūdžių, kuriuos jau turi bendraklasiai, arba su prastesniais įgūdžiais, vaikas pasipriešinimą naudoja kaip savigyną. Dažnai pavyzdžiu minima Suomija turi skaitymo pamokas, kuriose kiekvienas vaikas yra mokomas skaityti individualiai. Vaikai ateina iš įvairių aplinkų, su skirtingais gebėjimais, patirtimis, todėl iš jų nereikalaujama pasiekti vienodų rezultatų. Didžiausias rezultatas yra metų pabaigoje pranokti pačiam save. Manau, kad tokia skaitymo pamoka galėtų būti puikus metodas – kai kiekvienam vaikui skiriama dėmesio pagal jo turimus įgūdžius, talentus, mokymosi greitumą. Galbūt tai suteiktų dar daugiau – leistų suprasti kiekvieno vaiko charakteristiką ir padėti jam lengviau pasirinkti tolimesnio mokymosi kryptis“, – šiai temai skaitymo skatinimo ekspertė sako reikėtų atskiro dėmesio.

Ugdyti – nereiškia versti

Pasak R. Elijošaitytės-Kaikarės, skaitymo ir kitų priemonių kūrybiniam ugdymui (filmų, muzikos, spektaklių) nauda nuo mažu dienų yra visokeriopa – nuo teigiamų emocijų, skiriamo dėmesio, saugumo jausmo, globos ir meilės iki vaiko žodyno plėtimo, įvairesnės kalbos, raštingumo skatinimo. Vaikui tampa lengviau atpažinti tam tikrus ženklus ir išsiaiškinti įvairias situacijas. Forume dalyvė rekomenduoja skaityti ir būsimai mamai, kuri dar tik laukiasi.

„Pirmuosius metus vaikas praleidžia šeimoje, o būtent pirmieji metai ir yra svarbiausi vaiko ugdymui, todėl tėvų įsitraukimas yra be galo svarbus. Kokybiškas laikas su vaiku lemia geresnius jo raštingumo įgūdžius, o kuo jie geresni, tuo geriau vaikui seksis mokykloje. Įdomiausia, kad vos 15–20 minučių skaitymo per dieną gali duoti nepamatuojamus rezultatus vaiko raidai. Kita vertus, jeigu nuo mažų dienų vaikas su tėvais lankosi parodose, spektakliuose, jis tai suvoks kaip natūralų procesą, juolab, kad dabar ir Lietuvos muziejuose galima rasti įdomiausių dirbtuvių įvairaus amžiaus vaikams. Tėvų laikas su vaikais – tai atsakinga investicija į jų ateitį“, – savo profesine patirtimi dalijasi pašnekovė.

R. Elijošaitytė-Kaikarė, pasakodama apie skaitymo naudą, paliečia ir švietimo sistemos keliamus reikalavimus, kurie dažnai ne tik vaikui, bet ir visoms suinteresuotoms grupėms kelią nerimą. Vieną tokių pavyzdžių ji įvardija privalomų knygų sąrašą. Pasak ekspertės, ši problema itin opi, kuriai išspręsti reikėtų skirti atskirą forumą.

„Nors ir mokytojams, ir tėvams, ir švietimo politikos formuotojams privalomų knygų sąrašo klausimas kelia frustraciją, būtent vaikai šioje situacijoje yra labiausiai pamiršti ir jų intereso mažiausiai paisoma. Tai, kokiu greičiu vaikai ir jų pasaulio suvokimas bei informacijos priėmimas keičiasi, yra verta atskiro dėmesio. Šeima, auginanti skirtingo amžiaus vaikus, gali pastebėti, jog karta yra sutrumpėjusi – šiandieniniai šešiolikamečiai prieš dešimtį metų buvo visai kitokie šešiamečiai nei dabartiniai“, – atkreipia dėmesį R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Ji teigia, kad leisti vaikui atrasti savo knygas yra itin svarbu, nes tik tokiu būdu jis išsiugdys pomėgį skaityti: „Ką mes galime vaikui duoti pirmiausia – prieinamumą, kad jam būtų iš ko rinktis skaityti: mokyklose, bibliotekose, nes ne kiekviena šeima namuose gali turėti didelę ir įvairią biblioteką.“

Nuolat kintantis pasaulis reikalauja atitinkamos elgsenos

A. Varanauskas skatina atkreipti dėmesį į besikeičiančią kartą ir nuolat kintantį pasaulį. Jo manymu, daugelis dalykų mokykloje vyksta „iš inercijos“, remiantis ankstesniais įpročiais, elgsena, patirtimi, kuri buvo aktuali prieš 20 metų. Jis skuba patikinti, kad tai nereiškia, jog visi jau įvykę dalykai yra blogi, tačiau kviečia permąstyti, pergalvoti ir iš naujo savęs paklausti: „Kodėl elgiuosi vienaip ar kitaip, ar iš tikrųjų toks elgesys man duos tokius rezultatus, kokių aš noriu?“

Pasak Forumo moderatoriaus, pokyčių švietimo sistemai tikrai reikia. Ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių, tačiau svarbu pamatyti to naudą – pokyčių vedinos švietimo sistemos išugdyto vaiko stipriąsias puses, kurios taps kelrode žvaigžde tolimesniame jo profesiniame ir gyvenimo kelyje.

„Išskirčiau tris tarpusavyje susijusius gebėjimus, kurie aktualūs 21 a. Pirmasis – gebėjimas reflektuoti, suprasti savo veiksmų, jausmų priežastis ir pasekmes, gebėjimas suprasti kitus. Tai labai susiję su gebėjimu kritiškai mąstyti. Refleksija leidžia sustoti ir suprasti, kad ne viskas, kas atrodė savaime suprantama ir teisinga, iš tiesų ir yra. Tai įsisavinus, kitas žingsnis – kūrybingumas. Suvokdami priežastingumus galime pradėti prasmingai kurti naujus ryšius, diegti kitokius elgsenos modelius, ugdymo būdus. Na, ir galiausiai, kritinis bei kūrybinis mąstymas suteikia lankstumo, įvairiapusiškumo. O tai yra būtina tiek dabarčiai, tiek ateičiai, nes pasaulis keičiasi sparčiai ir mes turime ne tik gebėti bei reaguoti į tuos pokyčius, bet taip pat juos ir valdyti“, – įsitikinęs A. Varanauskas.

Lapkričio 26 d. vyksiantis kasmetinis nacionalinis kultūros forumas sieks atkreipti dėmesį į kultūros politikos ir švietimo integralumą – raidą, praktiką, problemas ir perspektyvas. Forume kultūros ir švietimo ekspertai aptars kultūros sektoriaus įtraukimo svarbą formalaus ir neformalaus švietimo kontekste, kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo integravimą į ugdymo sistemą, pasitelkiant kultūros bei kūrybinių industrijų profesionalų patirtį.

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir bus transliuojamas tiesiogiai per Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir naujienų portalą LRT.lt.

Daugiau apie Forumą galite sužinoti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt