Kultūra

2021.11.19 12:44

Istorinė akimirka: nukeltas sovietinio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklas

papildyta 13.44
Mindaugas Klusas, LRT.lt, Rugilė Augustaitytė, ELTA2021.11.19 12:44

Lapkričio 19-ąją Vilniuje nukeltas paminklas Petrui Cvirkai. Prestižinėje sostinės vietoje jis stovėjo 62 metus, nuo 1959-ųjų. Socrealistinės skulptūros autorius – lietuvių dailės klasikas Juozas Mikėnas. Pagarbos akcentas sovietmečio veikėjui ir rašytojui kėlė diskusijas nuo nepriklausomybės atkūrimo. Diskusijos, matyt, vyks ir toliau, tačiau pagrindinis jų objektas šiandien pašalintas.

Paminklo nukėlimas ateityje bus siejamas su dabartine Vilniaus miesto administracija, meru Remigijumi Šimašiumi – būtent jam vadovaujant miestui imtasi konkrečių veiksmų paminklą pašalinti iš nuolatinės jo vietos. Paveldosaugos ekspertų komisija rugpjūtį paminklą išbraukė iš kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba.

Skveras, kuriame yra paminklas, rugsėjo pabaigoje buvo pripažintas saugoma vertybe. Erdvę ketinama palikti miestiečiams.

62 metus stovėjęs sovietinio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklas – nukeltas

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė dėl P. Cvirkos paminklo pagaliau pasiekta finalinė stadija – paminklas nukeliamas ir perduodamas Lietuvos nacionaliniam muziejui. Skvere atsiras žalia pievelė, suoliukai. „Su Nacionaliniu muziejumi šiuo metu derinami formalumai dėl šio gėrio perdavimo. Tai gali užtrukti. Muziejaus padalinyje Kosciuškos gatvėje bus sukurta lauko ekspozicija“, – teigė V. Benkunskas.

Anot jo, paminklas iškilo sovietmečiu, buvo pastatytas ne rašytojui, o sovietinės propagandos tikslais. „Gaila, kad po 1990 metų, kai visoje Lietuvoje griuvo leninai, ši erdvė nebuvo išvaduota. Diskusijos užtruko, bet šiandien turime aiškų miesto atstovų sprendimą, paremtą Genocido tyrimų centro išvada. Žengiame į kitą amžių, tad turime tokių sovietinių reliktų atsisakyti“, – pabrėžė vicemeras ir pridūrė, kad miesto centre, viešojoje erdvėje stovintis paminklas, skirtas žmogaus pagarbai, yra ne tas pats kaip koks nors daugiabutis Fabijoniškėse.

Paminklo nukėlimo ir aplinkos tvarkymo darbus atlieka savivaldybės įmonė „Grinda“. Teritorija aptverta dėl aplinkinių saugumo.

Nukeltas paminklas iš pradžių bus saugomas savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje, vėliau atiteks Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Žaliojo tilto skulptūromis.

Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia, besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

P. Cvirkos paminklo nukėlimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019 metų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje ir visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Prieš savaitę menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė organizavo meninį projektą „Nepamiršime nebeprisiminti“, samanomis padengė P. Cvirkos paminklą. Savivaldybė liepė kuo greičiau instaliaciją išardyti.

Andriukaitis: sprendimas parodo neišprusimo lygį

Penktadienį pradėjus Petro Cvirkos paminklo griovimo darbus, opozicinių frakcijų nariai negailėjo kritikos. Anot Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovo Vytenio Andriukaičio, sprendimas tik parodo neišprusimo lygį ir yra motyvuotas politiniais interesais.

„Tai visiškai teisiškai nepagrįstas, politiškai ir ideologiškai motyvuotas sprendimas. Visiškai menko kultūros supratimo, žemo lygio, per juodai baltą prizmę istorijos supratimo ir akivaizdžiai labai nekultūringos visuomenės ženklas“, – sprendimą kritikavo V. Andriukaitis.

„Akivaizdu, kad tie, kurie priiminėja sprendimus, turi menkas istorines žinias ir visiškai nesuvokia, kokie žmonės prie ko prisidėjo. P. Cvirkos paminklas tikrai buvo pastatytas jam kaip rašytojui, o ne kaip propagandistui arba nusikaltėliui“, – pridūrė V. Andriukaitis.

V. Andriukaičiui antrino ir Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Jeigu tu nesugebi kažko kurti mieste, tik medžius sodinti ant asfalto, tai tu pradedi kariauti su paminklais. Toks yra mano vertinimas“, – penktadienį „Žinių radijui" sakė S. Skvernelis.

Kairys: vis mažiau esame savo praeities įkaitai

„Ideologinės povyzos Vilniuje nebebus. Sveikinu Vilniaus savivaldybę, nepabijojusią imtis ryžtingų veiksmų“, – penktadienį rašė kultūros ministras Simonas Kairys.

Anot jo, kritikai stengsis pabrėžti, koks tai baisus politinis sprendimas: „Jei politika yra apie vertybes, tada taip, galima vadinti jį ir politiniu. Dabar Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos gali atsižvelgti į platesnį kontekstą nebėgant nuo fakto, kad kolaborantai – tai ne tik despotiškų režimų vadai“.

Jis priduria, kad, žinoma, sprendimui priimti reikia daugiau faktorių ir aplinkybių: civilizuotoje valstybėje sprendimai privalo būti priimti civilizuotai, pagarbiai ir klausantis: „Šiuo atveju svarbus faktorius buvo aiškios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvados“.

Anot ministro, šis ideologinis simbolis ras savo vietą muziejuje, kuriame bus aiškus istorinis kontekstas.

„Aš esu įsitikinęs, kad mes privalome turėti paveldo politikos prioritetus. Mūsų pareiga yra diskutuoti ir nebijoti peržvelgti sprendimus jau iš šių laikų perspektyvos. Ši diena nėra kažkuo ypatinga. Ji tik parodo, kad galime būti savarankiški, nebijome nepatogių temų. Mes vis mažiau esame savo praeities įkaitai“, – teigė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt