Kultūra

2021.11.28 10:06

Vladas Bagdonas: bendraklasiai kartais manęs gailėdavo – ką tas Nekrošius daro su juo?

LRT TELEVIZIJOS laida „Pasivaikščiojimai“, LRT.lt2021.11.28 10:06

Daugybę ryškių, dažnai dramatiškų vaidmenų sukūręs Vladas Bagdonas pajuokauja, kad iš visų teatro aktorių išsiskiria tuo, jog vienintelis yra turėjęs ledo liejiko profesiją, kurią liudija išlikęs įrašas senoje darbo knygelėje. Nežinia, kuo būtų galiausiai tapęs, tačiau sutrukdyti profesionalaus aktoriaus karjerai, pasak V. Bagdono, galėjo jaunystėje netobula lietuvių kalba.

V. Bagdoną pristatyti užtenka vienu žodžiu – aktorius. Nors tai nėra viskas, V. Bagdonas – ir kelias kasetes, plokšteles išleidęs atlikėjas. Baigęs tuometę Lietuvos konservatoriją, jis dirbo Jaunimo teatre, ilgas gyvenimo tarpsnis buvo susijęs su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi, dar vėliau V. Bagdonas filmavosi kine, televizijoje, dirbo Lenkijos ir Rusijos teatruose. Šiandien V. Bagdonas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, dirba teatre ir toliau.

Pasivaikščiojimai. Vladas Bagdonas apie energiją ant scenos: klasiokai klausdavo, ką Nekrošius daro su manimi

LRT TELEVIZIJOS laidos „Pasivaikščiojimai“ keliai šįkart vedė per Vilniaus Savanorių prospekto apylinkes, vadinamąją „Krasnūchą“. Čia, kaip sako V. Bagdonas, prabėgo laiminga vaikystė. Kiemo kalba čia dažnai būdavo rusų, o V. Bagdono namuose – lenkų, mat ir aktoriaus tėvas, ir mama kilę „iš sulenkėjusio kaimo Jonavos rajone“.

„Mama laikė save lenke, taip pase buvo užrašyta, bet ji gerai mokėjo lietuviškai. Tėčio pase buvo užrašyta, kad jis lietuvis. Abu gerai kalbėjo lietuviškai, bet toji prigimtis turbūt liepė kalbėti lenkiškai, o būdamas vaikas aš prisitaikiau. Ėjau į pirmą klasę nemokėdamas nė vieno žodžio lietuviškai“, – „Pasivaikščiojimuose“ sakė V. Bagdonas.

Ir aktorystės pradžioje V. Bagdono lietuvių kalba nebuvo tobula.

„Jeigu mokaisi, tai ir išmoksti. Kai stojau į akademiją, manęs nenorėjo priimti ne dėl mano išvaizdos, bet dėl to, kad blogai kalbėjau lietuviškai“, – teigė aktorius.

1949 metais Vilniuje gimęs V. Bagdonas vos vos dar prisimena ir stalinmečio pabaigą, bent jau įvykį, užbaigusį epochą, – diktatoriaus mirtį.

„Tėvas, grįžęs iš darbo, mestelėjo laikraštį ir pasakė negražų žodį, čia turėtų pyptelt: „p****c“. Namas buvo įvairių pažiūrų, tą dieną jos atsiskleidė. Apačioje gyveno tokia rusė ir jos dukra Zina, su kuria draugavom. Ji raudojo taip, kad drebėjo sienos“, – pasakojo pašnekovas.

V. Bagdono prisiminimuose iš „Krasnūchos“ – ir netoliese buvusi karių dislokacijos vieta, ir pavojingos pokario vaikų pramogos.

„Čia stovėdavo karių, mes gvelbdavome iš tėvų cigaretes, už jas gaudavome kokį ženkliuką, žvaigždę ant kaktos. Eidavome į Burbiškes ieškoti, kasinėti šovinių, rasdavome, kurdavome laužus ir mesdavome tuos šovinius, jie lakstydavo į visas puses. Pasisekė, niekam nekliuvo“, – kalbėjo V. Bagdonas.

Konservatorija buvo antras pasirinkimas po istorijos studijų, o V. Bagdono tėvas ypač nenorėjo, kad vienturtis sūnus eitų į sovietų kariuomenę. O patikėjęs savo aktoriniu pašaukimu V. Bagdonas sako po vaidmens Irenos Bučienės spektaklyje ir režisierės ištartų žodžių.

„Kada Irena Bučienė atėjo statyti Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“, ji man davė Holdeno vaidmenį, tada aš supratau, kad galiu, kai suvaidinau, įvyko peržiūra, premjera. Kažką tokio ji pašnabždėjo man į ausį, o ką – neatsimenu, bet kažką gero. Nežinia, kokiu būdu, manyje įvyko lūžis ir supratau kažkokią vidinę šios profesijos esmę“, – pasakojo V. Bagdonas ir pridūrė, kad „laiku ir vietoje“ reikšmingų žodžių vėliau ieškojęs ir jau savo studentams, jauniesiems aktoriams.

„Bet nežinau, ar tie žodžiai krito į širdį, ausį arba sąmonę“, – sakė „Pasivaikščiojimų“ herojus.

Aktorystė – ir daug fizinių jėgų reikalaujanti profesija, ypač šiais laikais, sako V. Bagdonas, kai „reikia viską daryti greitai, judriai, niekam neįdomus tavo kalbėjimas, tavo žiūrėjimas ar liūdėjimas“. Daug sveikatos reikalaujantis buvo darbas su Eimuntu Nekrošiumi.

„Turi veikti, judėti, bruzdėti. Kol sveikata leido, puikiai dariau, dabar to nepadaryčiau niekaip. Dėl to kartais manęs klasiokai gailėdavo, sakydavo: Dieve, ką tas Nekrošius daro su mūsų Vladu“, – prisiminė V. Bagdonas.

„Jis manimi pasitikėdavo, bet kad tartųsi dėl kokių konkrečių ir labai svarbių dalykų – ne. Man atrodo, jis su savo komanda, ypač „Meno forte“, tardavosi. O mes iš tiesų šnekėdavome, prisimenu, Milane ant suolelio dienos metu išėję iš viešbučio prašnekėjome keletą valandų ir nepamenu, apie ką. Būti su juo buvo įdomu ir truputį nesuprantama. Jis buvo tokio charakterio, kad niekam ir niekada, matyt, neatsiskleisdavo ir viso savęs neparodydavo“, – sakė aktorius.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidos „Pasivaikščiojimai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt