Kultūra

2021.11.24 12:47

„Nepataisomas Ronas“: kas nutiktų, jei technologijos taptų mūsų pagrindiniu draugu?

Meinardas Valkevičius, animacijos kūrėjas, LRT KLASIKOS laida „Pilno metro“, LRT.lt2021.11.24 12:47

Kas nutiktų, jei technologijos taptų mūsų pagrindiniu draugu? Į tai bando atsakyti animacijos studija „Disney“ savo naujausiame ir technologijų šviežumu spinduliuojančiame animaciniame filme „Nepataisomas Ronas“. Man, kaip animatoriui, mačiusiam beveik visus išleistus animacinius filmus, „Nepataisomas Ronas“ buvo maloni ir netikėta staigmena. Ir papasakosiu, kodėl.

Šiais laikais technologijos yra mūsų kasdienybė ir nesvarbu, esate mažas ar didelis, jūs prie jų dažniausiai būnate taip pripratę, kad, atrodo, jos visada čia ir buvo. Ir štai atsirado animacinis filmas visai šeimai, kuris labai tiksliai ir kartu net kiek baugiai nurodo, kaip mes gyvensime labai netolimoje ateityje. Drįstu teigti, kad kūrėjai po kelerių metų bus vadinami pranašais, nes filmas toks tikroviškas, jog žiūrint ne kartą apima nejaukumo jausmas. Greičiausiai sunerimote išgirdę, kad „vaikiška“ produkcija gali bauginti suaugusius žmones.


11-mečio Barnio šeimoje, kitaip nei aplink esančiame pasaulyje, technologijos nėra svarbiausias dalykas, tad berniukui tenka džiaugtis ne ekranų šviesa, o tiesiog žemiškais dalykais, tiesiogine prasme – akmenų kolekcionavimu. Tiesa ta, kad su tokiais pomėgiais yra labai sunku pritapti prie šiuolaikinių bendraklasių, kurių kiekvienas naudojasi telefonais ir tik jais mezga draugystes. Kaip tyčia, visų vaikų džiaugsmui, išleidžiamas naujausias ir pažangiausias technologine prasme žaislas – bendrauti gebantis skaitmeninis vaikiškas robotas B-Botas. Daiktas, kurio geidžia visi planetos vaikai ir kurį galiausiai gauna absoliučiai visi. Na, beveik visi.

Vienintelis Barnis taip ir lieka be žaislo, tad gyvenimas jam pasunkėja, berniukas tampa dar vienišesnis. Bet neilgai. Pasitarę šeimoje tėtis su močiute nusprendžia, kad Barniui taip pat reikia išmaniojo žaislo. Žinoma, robotą – kad būtų pigiau ir greičiau – jie gauna ne tiesiai iš tiekėjų. Galiausiai, išpakavus dovaną, regime, kad Barnio robotas nėra toks kaip visų. Iš šalies tarsi sugedęs, bet viduje paliktas be įdiegto kodo. O ir Barnis nesinaudoja technologijomis, tad neturi ir praeities algoritmų, kurie galėtų jį sujungti su virtualiais draugais ar surasti naujų pagal jo mėgstamus dalykus. Vienuolikmetis savo naują geriausią draugą pavadina Ronu ir ima megzti tikrą draugystę, paremtą ne skaitmeniniais kodais, o tik esama realia patirtimi.

Filme atsiskleidžia labai aiški žinutė, kad, tobulėjant technologijoms, mes tampame vis labiau pažeidžiami ir visiems atviri. Didžiosios technologijų kompanijos mums leidžia naudotis savo nerealiais išradimais, bet už tai sumokame tam tikrą kainą – leidžiame kitiems sekti ir žinoti, ką darome, kur einame, ką perkame, su kuo draugaujame. O juk ši informacija yra verta kur kas daugiau, nei galime įsivaizduoti. Jau vien tai, kad internete matome reklamas, kurios aktualios tik mums, parodo, kad apie mus žinoma labai daug. Ne kartą net ir garsiai pasakę vieną ar kitą žodį matome jau ir atitinkamas reklamas.

Manau, tai ir gerai, ir blogai. Gauname, kas mums patinka, bet perkame kur kas daugiau, nei reikėtų. O kas nutinka, kai tokias technologijas ima naudoti vaikai? Į šį klausimą ir bandė atsakyti „Nepataisomo Rono“ kūrėjai. Filmu siunčiamos žinutės, viena vertus, gražiai pateikiamos vaikams, kita vertus, verčia sunerimti tėvus. Internetas yra beribis, ir neprotingai jį panaudoję galime sulaukti labai baisių pasekmių. Po peržiūros net kiek nejauku buvo įsijungti populiariausius socialinius tinklus.

Technologijų temos – gana populiaros animacinių filmų kūrėjų darbuose. Prieš kelerius metus pasirodė animacinis filmas „Galingasis šešetas“ („Big Hero 6“), kuriame vaikai taip pat bendravo su robotu. Dar seniau buvo išleistas animacinis filmas „Wall-e“, kuriame didžioji dalis personažų buvo vien tik robotai. Šią vasarą studija „Netflix“ pristatė animacinį filmą „Superišmanieji“ („The Mitchells vs. the Machines“); čia pasaulį užgrobti bando vėlgi robotai.

Ir negalėjau nepastebėti, kad tiek naujasis „Nepataisomas Ronas“, tiek senesni filmai modernius ir visiškai išmanius robotus vaizduoja baltos spalvos, su kuo mažiau detalių, minimalistinius. Švaru, gražu ir labai vilioja turėti. Tokius produktus realybėje mums siūlo „Apple“, „Google“ ir kiti didieji rinkos dalyviai. Tokių produktų turime tiek mes, tiek mūsų vaikai.

Ir ne be reikalo užsiminiau apie „Apple“, nes pagrindinio „Nepataisomo Rono“ blogiuko panašumas į „Apple“ vadovą Timą Cooką tiesiog pritrenkia. Dar labiau pritrenkia jo šaržuotas vaikėjas, kuriam svarbiausias dalykas – tik pelnas. Beje, nedaug kas žino, bet „Facebook“ bando sukurti instagramą išskirtinai vaikams. Technologijos veržiasi į mūsų gyvenimą ir mes negalime likti abejingi joms.

Kad filmas išvystų dienos šviesą, jam teko nemažai nukeliauti. Visų pirma už gamybą buvo atsakinga Jungtinės Karalystės animacijos studija „Locksmith Animation“, kurios platinimo partnerė buvo studija „20th Century Fox“. Praėjusiais metais „Disney“ nupirko visą „Fox“ su jos turimomis trečiomis studijomis ir galiausiai filmas pasiekė pasaulį kaip animacijos karaliaus „Disney“ produktas.

Nežinau, kiek šio susijungimo procese buvo padaryta scenarijaus ar vizualizacijos pokyčių, bet filmas ekranus pasiekė visais atžvilgiais kokybiškas. Drąsiai galima vadinti dideliu Holivudo produktu. Nors pats, kaip animatorius, akivaizdžiai regiu ir jaučiu, kad tai nėra šimtus milijonų kainuojantis originalus „Disney“ ar „Pixar“ filmas. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad filmas blogesnis. Jis puikus ir aš labai jį rekomenduoju pamatyti visiems.

Filmą režisavo pagrindiniai režisieriai Sarah Smith ir Jeanas Philippe'as Vine'as, kurių darbų kraitis skamba tikrai patikimai („Ratai 3“ („Cars 3“), „Kalėdų Senelio slaptojo tarnyba“ („Arthur Chrisamas“), „Piratai. Nevykėlių kompanija“ („The Pirats“), „Išvirkščias pasaulis“ („Inside Out“), bei antrasis režisierius Octavio E. Rodriguezas („Koko“ („Coco“), „Nerealieji 2“ („The Incfredibles 2“) ir „Monstrų universitetas“ („Monsters University“). Užtikrinta „Disney“ komanda. Taip pat žinau, kad prie filmo gamybos yra prisidėjusios lietuviškos rankos, ir tai maloniai džiugina, verčia didžiuotis.

Verta atkreipti dėmesį, kad kino kūrėjai išnaudoja visas dramaturgines galimybes ir filmą pateikia su lengvu dvisluoksniu, nevienalypiu humoru, tinkančiu ir tėvams, ir vaikams, bei nenutrūkstančiais didelio biudžeto nuotykiais. Filmo trukmė gal kiek per ilga – net 1 val. 47 min. Turint omeny, kad filmas skirtas vaikams, tai tikrai stebina. Ir toji trukmė norom nenorom jaučiama ir bado akis. Labai potenciali ir greita pradžia į pabaigą išsitempia ir pasidaro nuspėjama.

Vaizdas atitinka visus standartinius šių laikų didžiuosius animacinius megahitus. Animacija aukščiausio lygio. Veikėjai spalvingi charakterių išskirtinumu ir yra labai panašūs į mus. Muzikinis takelis, nors ir nėra įsimintinas, žiūrint išties veikia. Filmas rodomas dubliuotas lietuvių kalba. Kadangi šiais laikais dubliažas padaromas itin geras, jo net nebūtina girti. Net ir jauniausią Barnį įgarsinęs aktorius su tuo puikiai susidorojo. Jausmas toks, kad filmas ir buvo sukurtas prabilti lietuviškai.

„Nepataisomas Ronas“ yra išskirtinis animacinis filmas, kuris ne tik šneka standartinėmis draugystės temomis, bet ir atitinka visas šių laikų aktualijas – labai aštriai paliečia technologijas ir parodo jų pliusus bei minusus. Tęsinių, kurie garantuoja greitą ir užtikrintą pelną, yra pilni pakampiai, tad originalios istorijos – retenybė. Šis filmas kaip tik toks. Tikrai rekomenduočiau jį pažiūrėti ne vien vaikams, bet ir visai šeimai. O po seanso – atsisėdus aptarti pamatytus vaizdus ir pagalvoti, kaip mes naudojame technologijas kasdieniame gyvenime ir kaip galėtume jas panaudoti geriau bei prasmingiau. Manau, tokia ir buvo pagrindinė kūrėjų žinutė.

Vertinimas – 8/10.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt