Kultūra

2021.10.28 16:23

Premjera, sujungusi kartas, atvers naują Lietuvos baleto raidos etapą

LRT.lt2021.10.28 16:23

Spalio 29-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre susirinkusi publika išvys dviejų baletų premjeras – Arnoldo Schoenbergo „Pragiedrėjusią naktį“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“. Pagrindinius vaidmenis scenoje šoks Anastasija Čumakova, Gohar Mkrtchyan, Julija Stankevičiūtė, Danielis Dolanas ir Jonas Laucius, rašoma LNBOT pranešime žiniasklaidai.

„Šioje premjeroje itin svarbios skirtingų kūrėjų kartų – mokytojo ir mokinio, tėvo ir sūnaus jungtys. Pradėkime nuo Krzysztofo Pastoro, kuris devynerius metus dirbo LNOBT baleto meno vadovu. Retas atvejis, kad žmogus ne iš Lietuvos kurtų mūsų baleto tradicijoje, stengdamasis į procesą įtraukti kiek įmanoma daugiau vietos kūrėjų, dabar formuojančių Lietuvos baleto ateitį. Taip K. Pastoras įtvirtino atviros lyderystės principą. Šįmet apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, jis yra tikras pavyzdys menininko, gerbiančio šalį, į kurią atvyksta“, – sako LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Baletų diptiko, simboliškai perduodančio atsakomybę už Lietuvos baleto ateitį, idėja priklauso būtent K. Pastorui, 2011–2020 m. dirbusiam LNOBT baleto meno vadovu. Pernai šį postą jis paliko savo mokiniui Martynui Rimeikiui, kurį, kaip choreografą, išugdė K. Pastoro Lietuvoje įdiegta „Kūrybinio impulso“ iniciatyva.

„Pragiedrėjusi naktis“: prerafaelitų dailė ir šilko plazdesys

Kalbėdamas apie laukiančią premjerą, K. Pastoras neslėpė, kad dėl pandemijos didžioji parengiamojo darbo dalis vyko su scenografu Adomu Jacovskiu, kostiumų dailininke Jurgita Jankute ir šviesų dailininku Levu Kleinu bendraujant Zoom ir Skype. „Pragiedrėjusios nakties“ spektakliuose publika matys keturis pagrindinius solistus – Anastasiją Čumakovą (Moteris), Joną Laucių (Meilužis), Gohar Mkrtchyan (Moteris-Prisiminimas) ir Danielį Dolaną (Sutuoktinis).

„Rinkdamasis šokėjus, turėjau atsižvelgti ir į M. Rimeikio pasirinkimus, nes „Šventasis pavasaris“, nepriklausomai nuo choreografijos, visuomet būna didžiulis, daug jėgų reikalaujantis išbandymas baleto trupei. „Pragiedrėjusioje naktyje“ norėčiau atkreipti dėmesį į jaunų šokėjų kordebaletą, kuriam šiame spektaklyje teko labai svarbus vaidmuo. Mes su šokėjais ne tik mokėmės šokio žingsnelių, bet ir diskutavome apie A. Schoenbergo muziką bei Richardo Dehmelio poeziją, kuria savo kūrinyje rėmėsi kompozitorius. Manau, jaunų šokėjų ugdymas yra privaloma užduotis visiems choreografams“, – priminė K. Pastoras.

Kostiumus K. Pastoro spektakliui kūrusi J. Jankutė įkvėpimo sėmėsi dailininkų – A. Schoenbergo amžininkų kūryboje. „Vienas žymiausių to laikotarpio kūrinių – anglų prerafaelito Johno Everetto Millais paveikslas „Ofelija“. Ofeliją jame supančios gamtos žalumas turbūt ir tapo didžiausia inspiracija. Prerafaelitų dailę išsinagrinėjau „po kąsnelį“, jų darbus savo akimis mačiau Londone. Tada pradėjau mąstyti apie audinius, ypač – apie šilką: lengvą, plazdantį, apgaubiantį ir turintį nuostabią savybę – ant jo galima tapyti. Kordebaleto kostiumai ir bus lengvai, akvareliškai „pašešėliuoti“, – pasakojo dailininkė.

„Šventasis pavasaris“: nūdienos ritualų atspindžiai

Choreografo M. Rimeikio „Šventajam pavasariui“ kostiumus kūrė Elvita Brazdylytė, o scenografiją – A. Jacovskio sūnus Marijus Jacovskis. „Man teko papildomas kūrybinis uždavinys – pamiršti puikią 2000 m. statyto „Šventojo pavasario“ scenografiją, kurią sukūrė mano tėvas. Vaikščiojau paniuręs porą savaičių, nes tai atrodė visiškai neįmanoma. Ir staiga atėjo idėja, visiškai neprimenanti tėvo kurto scenovaizdžio. Laimingas nubėgau pas M. Rimeikį ir parodžiau jam eskizus, o jis juos atmetė – netinka... Bet esu dėkingas Martynui, privertusiam mane padirbėti“, – neslėpė M. Jacovskis.

„Galvojant apie „Šventąjį pavasarį“, norėjosi šio kūrinio rituališkumą perteikti per šiuolaikinio žmogaus suvokimą. Mes visi turime savų ritualų: vieną dieną būnam aukos, kitą – aukotojai. Buvo konceptualaus, vientiso emocinio užtaiso siekis. Mano spektaklyje veikia dvigubas pagrindinis personažas, kurį, perteikdamos žmogaus dialogus su savimi, įkūnys dvi šokėjos – Julija Stankevičiūtė ir Gohar Mkrtchyan. Ir, žinoma, bus kordebaletas, kurio net nesinori taip vadinti, nes jis čia – antrasis spektaklio veikėjas“, – atskleidė M. Rimeikis.

Dirigentų pagunda ir nerimo naktys

LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila atkreipė dėmesį į skirtingas abiejų spektaklių orkestro sudėtis: „A. Schoenbergo „Pragiedrėjusi naktis“ buvo parašyta sekstetui, tik vėliau pritaikyta styginių orkestrui. Tai – romantinis kūrinys su daugeliu parafrazių ir muzikinių sakinių, kuriuos galima vienaip arba kitaip interpretuoti. Ir juos norisi interpretuoti pagal savo pajautimą, tačiau mes teatre dar turime choreografiją, todėl tenka stengtis nenuklysti ten, kur tau pačiam norisi, ir prisitaikyti prie šokio logikos.

„Šventajame pavasaryje“ gros pati didžiausia muzikantų sudėtis, kokią kada nors esame sutalpinę teatro orkestro ložėje. Tai savo ritmika, besikeičiančiais metrais ir struktūrine „matematika“ itin sudėtingas I. Stravinskio kūrinys. Dirigentas tokioje partitūroje klaidų daryti negali: menkiausia klaida sugriautų visą muzikinį audinį.

Daug garsių dirigentų yra pasakoję apie tai, kaip jie nemiegodavo prieš „Šventojo pavasario“ pasirodymus. Ir aš jau savaitę naktimis ausyse girdžiu „Šventojo pavasario“ muzikines schemas“, – prisipažino premjeros muzikos vadovas R. Šumila, atsakomybės našta dalinęsis su jaunuoju kolega – dirigentu Martynu Stakioniu.

Premjerinius abiejų baletų spektaklius LNOBT publika galės pamatyti spalio 29, 30 ir lapkričio 4, 5, 6 dienomis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt