Kultūra

2021.10.26 13:02

Meno kūrėjų asociacija ragina nenaikinti Kultūros rėmimo fondo ir įspėja apie politikų įtakos grėsmę

papildyta 16:28
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.10.26 13:02

Spalio 26 dieną Lietuvos meno kūrėjų asociacija išplatino kreipimąsi, kuriame siūloma ne naikinti Kultūros rėmimo fondo, o tik keisti tas Fondo įstatymo nuostatas, kurios buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai.

Kreipimasis išplatintas Seimo kultūros komitetui, Kultūros ministerijai, Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupei, žiniasklaidai.

Klausiama, ar Seimui nutarus pripažinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą netekusiu galios, nebus panaikintas vienas svarbesnių nepriklausomų kultūros ir meno finansavimo šaltinių.

Jei būtų nuspręsta iš esmės peržvelgti finansavimo modelį – siūloma sudaryti darbo grupę Seime, kuri per metus, įtraukus bendruomenę, parengtų alternatyvų arba patobulintą meno lauko finansavimo modelį.

Kreipimesi teigiama, kad kultūros bendruomenės lūkestis dalyvauti kultūros finansavimo modelio atnaujinime nebuvo išgirstas.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija tvirtina, kad siūlomi pakeitimai smarkiai didina politikų įtaką kultūros bei meno laukui.

Akcentuojama, kad „kadangi Kultūros ministerijos biudžete nebėra atskiros eilutės, kuri panaikinama kartu su KRF naikinimu, nėra žinoma, koks ir kaip ateityje bus formuojamas LKT biudžetas“.

Kultūros ministerija savo viešojoje komunikacijoje teigia, kad LKT biudžetas kitais metais bus 1,6 mln. Didesnis. Tačiau, kaip pastebi kreipimosi autoriai, „neatskleidžiama, kas yra tokio palyginimo bazė – ar tai yra ankstesnės finansavimo apimtys, ar apimtys, kurios būtų garantuotos jei KRF įstatymas nebūtų panaikintas“ bei primena apie numatomą infliaciją.

„Stebint vykstančius procesus kyla klausimas, ar KRF panaikinimas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti „pagarbaus atstumo“ principo taikymo finansuojant kultūros ir meno lauką? Kalbame apie grėsmes bei galimą biudžeto formavimo skaidrumo praradimą“, – tikina Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Rugsėjo 21 d. Kultūros ministerijos teikimu Seime įregistruotas „Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas“ bei „Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas“. Spalio 27 d. Seimo Kultūros komitete numatyti šių pakitimų svarstymai.

Kultūros ministerija: projektai kaip buvo finansuojami, taip ir yra finansuojami

„Stebint vykstančius procesus kyla klausimas, ar KRF panaikinimas nėra mechanizmas, leidžiantis atsisakyti „pagarbaus atstumo“ principo taikymo finansuojant kultūros ir meno lauką“, kreipimesi rašė Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

Kultūros ministerijos atsakyme portalui LRT.lt rašoma, kad „keičiant įstatyminę bazę pagarbaus atstumo principas neišnyksta. Yra netgi priešingai: LKT įstatyme yra pabrėžiama savireguliacija, o KRF įstatyme pagarbaus atstumo principas minimas nebuvo“.

Kultūros ministras Simonas Kairys tikino, kad „apskritai atnaujinamame LKT įstatyme nesikeičia niekas, kas susiję su pagarbaus atstumo principu – nei ekspertų vertinimas, nei pati LKT veikla.“

Lėšos projektams kasmet bus tvirtinamos valstybės biudžete. „O tai pačiam kultūros sektoriui finansiškai kaip tik gali būti naudingiau. Be to, LKT įstatymas atnaujinamas didinant nevyriausybinio sektoriaus atstovavimą LKT rinkimuose, taip pat plečiant ekspertų bazę“, – pastebi kultūros ministras.

Kultūros ministerija atkreipia dėmesį, kad jau ir šiais metais kultūros bendruomenė finansuojama pagal Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus, nes jie įsigaliojo tą pačią akimirką, kai buvo priimti. „Projektai kaip buvo finansuojami, taip ir yra finansuojami. Jokio neigiamo pokyčio kultūros bendruomenė nejaus ir ateityje“, – tikina S. Kairys.

Konstitucinio Teismo sprendimas

LRT.lt primena, kad praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.

Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

KT priėmus tokį nutarimą, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo. Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansavo įvairius meninius, edukacinius projektus, skyrė stipendijas.

KT taip pat nurodė, jog projektui skirtos lėšos negali būti perkeltos į kitus metus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt