Kultūra

2021.10.24 16:00

Rizikuoja, perka ir verkia: meno profesionalai įspėja apie skelbimų svetainėse tykančias klastotes

Mindaugas Klusas, LRT.lt2021.10.24 16:00

Interneto skelbimų svetainėse bangomis pasirodo siūlymų įsigyti neva originalių Lietuvos meno įžymybių kūrinių. Į galerijas nuogąstaudami kreipiasi daile besidomintys ar jos kūrinius kaupiantys klientai, jie nori sužinoti, kokia šių darbų kilmė ir vertė. „Gerai, jei kreipiasi. Tačiau, matyt, atsiranda ir tokių, kurie perka neaiškios kilmės darbus, prieš tai nepasitarę su specialistais“, – sako Kaune veikiančios meno galerijos „Aukso pjūvis“ savininkė Lolita Vyžintienė.

Mato šešėlinę meno rinką

Anot galerininkės, būtina edukuoti žmones, kad šie beatodairiškai nepirktų darbų, prieš tai neišgirdę profesionalų nuomonės. „Kartu reikia apsaugoti ir meno kūrinių rinką“, – įsitikinusi L. Vyžintienė.

Ji pasakoja dažnai sulaukdavusi „Aukso pjūvio“ klientų klausimų dėl svetainėse parduodamų kūrinių. Tada pati suskato stebėti šešėlinę meno rinką. Teigia prisižiūrėjusi keistų Algio Skačkausko, Augustino Savicko, Rimvido Jankausko-Kampo ir kitų menininkų drobių. Labiausiai į akis jai krinta įtartinai maža klasikų darbų kaina.

„Tų darbų atsiranda bangomis, priklausomai nuo to, ar autorius tuo metu populiarus, sėkmingiau parduodamas“, – teigia L. Vyžintienė.

Anot jos, garsių Lietuvos menininkų darbai internete pardavinėjami ir kituose, net labai atokiuose pasaulio kraštuose. „Pardavėjai stebi rinką, mato paklausą ir siūlo darbus kolekcininkams. Kas tolimoje šalyje gali patikrinti, ar siūlomi darbai yra originalūs? Juk iš nuotraukos to niekaip nenustatysi. Rizikuoja, perka ir verkia“, – sako galerininkė.

Šešėlinė rinka sėkmingai klesti, pelnosi iš lengvatikių, spėja pašnekovė, net jei tai nedideli pinigai. Jei būtų priešingai, jos manymu, toks reiškinys apskritai neegzistuotų. O jei pavyksta klastotę įsiūlyti už didelę kainą, tada jau pakvimpa kriminalu.

Geriausias kelias – aukcionas

Meno pirkėjai pirmiausia turėtų kreiptis į specialistus, menotyrininkus. Šie padeda nustatyti kūrinio autentiškumą. Jei vis dėlto abejonių išlieka, pasitelkiami muziejininkai, didžiausi vieno ar kito autoriaus kūrybos žinovai, mokslinių studijų autoriai.

O meno pardavėjams, kaip teigia Vilniaus aukciono namų vadovė, menotyrininkė Simona Makselienė, geriausias kelias – aukcionas.

„Jame nustatoma pradinė kūrinio kaina ir visada išlieka jos augimo tikimybė, – LRT.lt sako ji. – Man regis, tai atraktyvus būdas: išvaduojame pardavėją nuo daugelio rūpesčių – pirkėjo paieškų, derybų dėl kainos, be to, prisiimame visą atsakomybę dėl kūrinio autentiškumo.“

Deja, pasak S. Makselienės, koją dažnai kiša iš sovietinių laikų paveldėtas mąstymas. Meno vertybių savininkai į aukcioną nesikreipia manydami, kad teks mokėti mokesčius.

„Viena vertus, mokesčiai nedideli. Antra, dažnai kūrinio kaina pakyla tiek, kad žmogus nė nepastebi, kaip susimoka mokesčius ir jam lieka didžiulė nauda. Tačiau trukdo tas nuo sovietmečio likęs mentalitetas, kad viską geriau daryti „po stalu“, kad tik nė grašio viršaus nereikėtų išleisti“, – sako S. Makselienė.

Skelbimų svetainėse pardavėjai gali tikėtis tik derybų dėl kainos mažinimo. Be to, tokie sandoriai maitina šešėlinę rinką, nes valstybė nuo jų jokių mokesčių negauna. „Pardavinėti meno kūrinį svetainėse, sakyčiau, nėra oru. Kyla klausimas: jei rimtas kūrinys, kodėl jo nedrįstama atnešti į aukcioną?“ – svarsto menotyrininkė.

Kartą jos dėmesys buvo atkreiptas į vienos menininkės kūrinius, parduodamus internete. „Iškart atpažinau klastotes. Norėjau įspėti autorę, nusiųsti nuorodas, tačiau nebespėjau – jos jau buvo panaikintos“, – teigia S. Makselienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt