Kultūra

2021.10.21 23:24

Paroda „Hommage donatoriams“ – duoklė mecenatų palikimui

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.21 23:24

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta gausų mecenatų palikimą pristatanti paroda. Tai – atminimo ir dėkingumo ženklas žmonėms, kurie aukojo meno kūrinius 20 amžiaus pradžioje įkurtoms muziejinėms institucijoms. Šiandien jų kolekcijos sudaro seniausią, vertingą Nacionalinio dailės muziejaus eksponatų branduolį.

Mecenatų Vladislovo Tiškevičiaus, Kanuto ir Boleslovo Ruseckų, Fiorentinių dinastijos, Antono Kolbseleckio sukauptą palikimą galima išvysti Vilniaus paveikslų galerijoje.

Paveikslai čia eksponuojami vienas greta kito taip, kaip daug metų ir kabėjo greta, kol buvo padovanoti Vilniaus mokslo ir meno muziejaus ar Vilniaus mokslo bičiulių draugijų rinkiniams. Apsilankius parodoje galima įsivaizduoti, kaip ekspozicija galėjo atrodyti 20 amžiaus pradžioje.

„Tam, kad suprastume, kas čia per paroda, reikia persikelti visu šimtmečiu atgal, į 1907 metus, kai Vilniuje susikuria dvi visuomeninės muziejinės draugijos – Vilniaus meno ir mokslo draugija ir ViIniaus mokslo bičiulių draugija. O gal dar labiau turim persikelt atgal į 19 a., į Senienų muziejaus panaikinimo laikotarpį, kai po 1863 metų sukilimo buvo panaikintas Vilniaus senienų muziejus ir Vilnius faktiškai liko be muziejaus“, – pasakoja parodos kuratorė Laima Laučkaitė.

Panorama. Per Europą slenkanti galinga audra jau pareikalavo gyvybių, šimtai tūkstančių žmonių be elektros (su vertimu į gestų k.)

Pasak L. Laučkaitės, buvo uždrausta prekyba antikvariniais daiktais, galinčiais priminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. O 1905 m. carui Nikolajui Antrajam paskelbus manifestą, suteikusį pilietines spaudos, draugijų steigimo laisves, lenkiškoji miesto šviesuomenė iškart ėmėsi steigti muziejus. Taip 1907-aisiais įsikūrė dvi draugijos. Iki 1914-ųjų jose sukomplektuojama didžiulė kolekcija, kurios pagrindą sudarė dailės kūriniai.

„(Parodoje – LRT.lt) matome keturias sales pagrindines ir keturis dovanotojus. Tuos, kurie dovanojo pačias didžiausias kolekcijas. Pirma – Vladislovo Tiškevičiaus įspūdinga salė, to paties Mokslo ir meno muziejaus draugijos steigėjo ir pirmininko. Lentvario dvaras jam priklausė, ta rezidenciją puošdamas važinėjo į Italiją“, – nurodo parodos kuratorė.

Kitoje salėje – dailininkų Ruseckų sukaupta kolekcija, joje – Italijos ir Lietuvos dailininkų darbai. Pirmajame parodos aukšte dailininkų ir aristokratų kolekcijos, o pakilus į antrąjį – pirklių Fiorentinių dinastijos palikimas.

Ketvirtoji salė paslaptingiausia, sako parodos kuratorė, nes mįslingas čia eksponuojamų kūrinių dovanotojas Antonas Kolbseleckis.

„Įdomu tai, kad iki parodos nieko nežinojom, nelabai daug sužinojome ir jos metu, nes jis tikrai yra mįslinga asmenybė. Nežinome kada jis gimė, jo gyvenimo datų, jo likimo. Bet tai, kad jis savo kolekciją dovanojo Vilniaus mokslo bičiulių draugijai, rodo, kad jis turėjo vienaip ar kitaip turėjo būti susijęs su Lietuva, greičiausiai tai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų palikuonis, nes bajorai su ta pavarde buvo žinomi“, – teigia L. Laučkaitė.

Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki naujų metų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt