Kultūra

2021.10.20 23:02

Įspūdinguose rūmuose Paryžiuje – Mūzos Rubackytės koncertas: kiekvienas kartas čia ypatingas

Justina Ilkevičiūtė, Mindaugas Laukagalis, LRT iš Paryžiaus2021.10.20 23:02

Pasaulinio garso Lietuvos pianistė Mūza Rubackytė po kelerių metų pertraukos su koncertu grįžo į Paryžiaus Invalidų rūmų katedrą (Hôtel des Invalides). Gausiai susirinkusiems žiūrovams kartu su Prancūzijos gvardijos simfoniniu orkestru pianistė atliko populiarius Beethoveno, Schuberto ir Liszto kūrinius.  

17-ojo amžiaus pabaigoje iškilęs Invalidų rūmų kompleksas ir auksu žėrintis katedros kupolas – visos Prancūzijos pasididžiavimas. Anuomet čia įsikūrė ligoninė ir poilsio namai karo veteranams, šiandien ilsisi Napoleonas Bonapartas.

Čia įsikūręs karo istorijos muziejus ir imperatoriaus sarkofagas kasmet sutraukia milijonus lankytojų. Šį kartą į ištaigingą rūmų katedrą žmonės rinkosi išgirsti pasaulyje pripažintos M. Rubackytės skambinimo. Nors pati pianistė rūmų katedroje groja ne pirmą kartą, sako, kiekvienas – ypatingas.

Panorama. Suvaldyti COVID-19 protrūkius mokyklose siekiama ilginant moksleivių atostogas

„Vieta yra garbinga, pakili. Čia mes matome už scenos, jei galima taip sakyti, Napoleono kapą, visa tai kelią dvasią ir duoda visai kitą dimensiją atlikimui ir bendravimui su publika“, – sako M. Rubackytė.

Skambinti po šventojo Liudviko bažnyčios skliautais, sako pianistė, išskirtinė patirtis, akustika čia – ypatinga.

„Katedros visgi yra labai pripildytos reverberacijos, šiuo atveju ši katedra taip pat, bet geri architektai, ypač senųjų laikų architektai, galvojo apie šį aspektą ir manau, kad čia skamba tam tikra muzika, gero pasirinkimo šitai akustikai muzika, apie ką mes labai galvojame – ir atlikėjai, ir organizatoriai, ji kalba ir skamba labai gerai“, – teigia pianistė.

Šis koncertas – imperatoriaus mirties metinių dalis. Muzikinėje programoje „Prometėjas ir Napoleonas“ sugretinamos panašaus likimo asmenybės, dėl to pirmuoju pasirinktas Beethoveno kūrinys „Prometėjo kūriniai“.

„Šiais metais mes švenčiame 200 metų nuo Napoleono mirties ir priimta šitose serijose groti to amžiaus muziką, jo laikų muziką. Schubertas yra jo laikų muzika, Beethovenas yra Napoleono laikų muzika. Tai buvo pasiūlymas iš organizatorių ir mano mielas sutikimas surasti tinkamą kūrinį“, – sako M. Rubackytė.

Pianistė kartu su Prancūzijos Respublikinės gvardijos simfoniniu orkestru atliko Schuberto ir Liszto kūrinius. Anksčiau katedroje prancūzams ji skambino Lietuvos kompozitorių muziką: Čiurlionį, Naujalio „Lietuva brangi“.

„Šitame pastate skambėjo lietuvių muzika ir viena iš nesenų galimybių, Lietuvos šimtmetis 2018-aisiais, man pasisekė pakviesti styginių kvartetą, jie grojo Čiurlionio kvartetą, aš grojau Čiurlionio preliudus, tai muzika šioje erdvėje skambėjo lietuviška. Ji visuomet skamba mano rankose visame pasaulyje“, – sako menininkė.

Pakilusi nuo fortepijono, kuriuo ką tik skambino, solistė persėdo ant kitos kėdės, ir čia vis dar nesiskirstė jos gerbėjai, norėdami gauti jos parašą. Parašus dalijo ir su gerbėjais atlikėja bendravo bene pusvalandį. Vėlų vakarą paskutinius klausytojus išlydėjo šių rūmų šeimininkas – Napoleonas. M. Rubackytė neabejoja, kad lietuviška muzika į šią Napoleono tvirtovę dar grįš.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt