Kultūra

2021.10.20 18:50

Naujasis Puidoko filmas fiksuoja Lietuvos ir Rusijos ornitologų projektą: po sovietmečio jie bendravo tik per paukščius

Austėja Kuskienė, LRT KLASIKOS laida „Pilno metro“, LRT.lt2021.10.20 18:50

Naujausias Vytauto Puidoko filmas pasakoja apie specifinės profesijos atstovus, kuriems kirsti itin saugomą Lietuvos ir Rusijos sieną padeda jokių sienų nepaisantys paukščiai, ornitologų darbo objektas. Pasienyje gyvenantys žmonės neretai vieni kitus stebi tarsi pro žiūronus – įtariai, tačiau bendro darbo idėja ir tikslo siekimas gali griauti, regis, nepajudinamą sieną.

Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritis ir Lietuvos pamarys. Ar čia gyvenantys rusai ir lietuviai galėtų sutarti? Kodėl dvi šalys taip įtariai žiūri viena į kitą? Šiuos ir kitus klausimus naujame lietuviškame dokumentiniame filme „Pasienio paukščiai“, kuris pristatytas „Nepatogaus kino“ festivalyje, kelia filmo režisierius Vytautas Puidokas.


„Pasienio paukščiai“ yra viena iš šešių dokumentinio serialo „Ribos“ dalių. Visuose „Ribų“ filmuose nagrinėjamos sienomis padalytos Europos problemos, o V. Puidoko juostoje – žvilgsnis į Kuršių neriją, vieną patraukliausių ir gražiausių Lietuvos pajūrio vietų.

Kuršių nerija atrodo lyg ilgas tiltas, kurio vienoje pusėje – Baltijos jūra, kitoje – Kuršių marios. Nors šis tiltas formaliai perskeltas į dvi dalis, paukščiai, nepaisydami sienų, juo naudojasi migruodami, LRT KLASIKAI sako V. Puidokas. Skristi virš sausumos kur kas saugiau nei virš nenuspėjamų vandenų. Tiek Lietuvos pusėje, Ventės rage, tiek Kaliningrade yra įsikūrusios ornitologų stotys, čia dirba šiam darbui atsidavę žmonės.

2020-aisiais pirmą kartą po Sovietų Sąjungos griūties abiejų šalių ornitologai pradeda plėtoti bendrą projektą. Savo naujausiame filme režisierius V. Puidokas stengiasi šį susitikimą įamžinti.

Filmo herojai – Andrejus, ornitologas iš Kaliningrado srities, ir Ventės rage dirbantis Vytautas Jusys. Andrejus visą gyvenimą skiria paukščių tyrimams. Pastaruosius dvidešimt metų jis dirba ir gyvena Rybačės (lietuviškai anksčiau vadintos Rasytės, vok. Rossitten, – LRT.lt) biologinėje stotyje, vos 15 km nuo Lietuvos ir Rusijos Federacijos sienos.

Kaip ir paukščiai, Andrejus moksliniais tikslais norėtų laisviau kirsti Rusijos anklavo sienas. Jis inicijuoja svarbų tarptautinį projektą, kurio tikslas – išsiaiškinti, ką skrajūnai laiko savo namais. Šiam tyrimui itin svarbus ir kolegų iš Lietuvos, Ventės ornitologijos stoties, bendradarbiavimas.

Abiejose sienos pusėse esama išankstinių nuostatų ir stereotipų kaimynų atžvilgiu. Vis dėlto Andrejus ryžtasi įveikti abiejų šalių biurokratinius reikalavimus ir keliauti į Lietuvą atlikti savo tyrimo. Tačiau ar jį priims lietuviai? Filmo kūrimo pradžioje labai daug domėjausi Lietuvos ir Kaliningrado bendravimu – ieškojau kultūrinių ar verslo partnerysčių, asmeninių santykių, bendravau su lietuvių bendruomene Kaliningrade, pasakoja filmo režisierius.

„Labiausiai mane nustebino, kad tų santykių šiame pasienyje beveik nebelikę. Žmonės pro langą mato kitą sienos pusę, bet nebuvo ten 10 ar 15 metų. Istorija apie dvi ornitologijos stotis šią situaciją puikiai iliustravo: po sovietmečio ornitologai stebėjo vienas kitą per atstumą, bendravo per paukščius, jų žiedavimą, bet gyvai beveik nesusitikdavo. Galiausiai rusai inicijavo bendrą mokslinį projektą, o kaip jiems sekėsi – pamatysite filme“, – intriguoja V. Puidokas.

Režisierius sako kurdamas filmą pastebėjęs, kad pasienio gyventojai į įvairias grėsmes reaguoja žymiai ramiau nei toliau gyvenantys žmonės. „Štai ir tos pačios pratybos „Zapad“. Mes Vilniuje pavojaus signalus skelbiame, net kur nors toliau išvykti norime, o Vytautas (ornitologas iš Ventės rago, – LRT.lt) tik pasiskundžia, kad telefono ryšys kartais prisijungia prie rusiškojo, – pasakoja V. Puidokas. – Tai štai kokie tie nepatogumai. Pasienio gyventojai yra labiau atsipūtę – į viską žiūri ramiau.“

Režisierius sako, kad patys ornitologai yra tarsi pasienio paukščiai. Jie yra tikri pamišėliai gerąja prasme, šypsosi V. Puidokas. „Kiekvienas, kuris užsiima šita veikla, yra tarsi retas unikalus paukštis, – juokiasi naujosios kartos Lietuvos režisierius, neabejingas socialinėms ir tarptautinės migracijos temoms. – Visi šios profesijos atstovai yra savotiškai įdomūs.“

Pasak V. Puidoko, nors filmas gali pasirodyti naivus, pats filmavimo procesas žmonėms už sienos suvaidino reikšmingą vaidmenį. „Filmas yra gana naivus, kita vertus, universaliai teisingas. [...] Kaliningrado sritis yra ypač izoliuota ir militarizuota. Ten gyvenantiems žmonėms psichologiškai nėra labai jau lengva gyventi, ypač jei vadovaujiesi ne imperialistinėmis, o liberaliomis nuostatomis.

Tai tas toks išvažiavimas pas kaimyną yra labai svarbus. Galų gale pamatymas to atsipalaidavimo, didesnės žodžio laisvės (Lietuvoje, – LRT.lt) yra taip pat labai svarbus tiems žmonėms. Norėčiau, kad šis filmas paskatintų apie tai pagalvoti“, – sako dokumentinio filmo „Pasienio paukščiai“ režisierius V. Puidokas.

Viso interviu su režisieriumi V. Puidoku klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt