Kultūra

2021.10.24 09:11

Pabėgėliai, LGBT, soc. tinklai, religija: LRT KLASIKOS eteryje – radijo pjesė, regis, parašyta specialiai Lietuvai

LRT KLASIKA, LRT.lt2021.10.24 09:11

Spalio 24-ąją 18.10 valandą LRT KLASIKOS eteryje skambės ypatinga radijo teatro premjera – kino režisierės Giedrės Beinoriūtės spektaklis „Bedugnė“, pagal to paties pavadinimo vokiečių dramaturgės Majos Zade`s pjesę. „Pjesę ji sukūrė iš pykčio sau ir aplinkiniams, pabuvusi keliose draugų vakarienėse ir pasiklausiusi, apie ką iš tiesų žmonės tokiuose suėjimuose kalba“, – sako režisierė.

Pastatyta 2019 metais, M. Zade`s pjesė „Bedugnė“ („Abgrund“; į lietuvių kalbą vertė Dominykas Morkūnas) žvelgia į šiandienos trisdešimtmečius. Susirinkę vakarienės draugai kalbasi, iš pažiūros, banaliomis temomis: apie pjaustomos mėsos kilmę, žodžių ir sąvokų reikšmes, jų vartojimo tinkamumą, kur įsigyti vienų ar kitų dalykų, koks turi būti tinkamai paruoštos sriubos skonis ir pan.

Tuo metu vaikų kambaryje, kuriame tyliai sumigusios dvi buto šeimininkų dukros, įvyksta tragedija. Išmoningai persipynę siaubas ir banalybė, idėjiniai svarstymai ir žiauri realybė, kurią tenka patirti vakarienės dalyviams, suteikia galimybę kiekvienam iš mūsų pažvelgti į savo asmeninę bedugnę.

– Kuo įdomi ir svarbi jums ši pjesė? Kokių temų ar sprendimų siūlo režisieriui? – LRT KLASIKA teiravosi režisierės Giedrės Beinoriūtės.

– Tai nepaprastai įdomi ir aktuali pjesė. Iš pažiūros – labai paprasta, bet, man rodos, itin tiksliai atskleidžia, netgi perskrodžia mūsų visuomenę, pasiturinčią buržua klasę. Kasdieniškuose, atrodo, jau kažkur girdėtuose, tikslutėliai parašytuose dialoguose beveik kiekvienas atpažins save.

Tačiau nebūtinai tokį, kokį norėtų matyti. Dramaturgė viename interviu sakė, kad pjesę sukūrė iš pykčio sau ir aplinkiniams, pabuvusi keliose draugų vakarienėse ir pasiklausiusi, apie ką iš tiesų žmonės (ir ji pati) tokiuose suėjimuose kalba.

O man, kaip režisierei, šis kūrinys įdomus ir tuo, kad autorė suteikia daug laisvės: režisierius gali pasirinkti, kiek veikėjų šioje istorijoje veikia ir kas kokią eilutę sako. Įprastai pjesėje veikėjų tekstai būna surašyti, o M. Zade`s kūrinys nesuskirstytas vaidmenimis – pokalbio eilutes gali sakyti bet kuris. Taigi režisierius tarsi kviečiamas pabaigti pjesę, o tai labai įdomu.

Taip pat autorė rekomenduoja tekste minimus vokiškus vietovardžius, vardus, prekių, parduotuvių ir kitus pavadinimus keisti priklausomai nuo šalis, kurioje pjesė inscenizuojama. Dalį šio darbo nudirbo vertėjas, kitą dalį užbaigėme drauge su aktoriais. Tai labai priartina pjesę prie mūsų klausytojų.

– Kokie pjesėje aptariami dalykai svarbūs mūsų visuomenei?

– Nustebsite: atrodo, pjesė parašyta Lietuvai. Jos herojai savo pašnekesiuose užsimena kone apie visas temas, pastaruoju metu sklandančias ore – pabėgėliai, LGBT, socialiniai tinklai, religija ir t.t.

Kartu pjesėje aptariami bendražmogiški dalykai – santykiai, draugystė, laikysena tragiškos netekties akivaizdoje. Dažnai manęs klausia, ši pjesė – linksma ar liūdna? Ji ir tokia, ir tokia. Tuo ji man labai patinka.

– Kaip kino režisierei sekėsi dirbti radijo teatre? Kokių galimybių jums ir pastatymui teikia šis žanras?

– Tai ne pirmas mano projektas LRT radijo teatre, labai mėgstu šį žanrą – klausytis radijo spektaklių ir jos kurti. Smagu dirbti su aktoriais. Manau, pasisekė, kad puikus profesionalių aktorių šešetukas ir viena jaunoji šešiametė aktorė rado laiko ir noro sudalyvauti kuriant „Bedugnę“. Kaip supratau, jiems irgi buvo smagu.

darbas montažinėje su garso režisiere Sonata Jadevičiene – magiškas procesas, vaizduotės, klausos ir profesionalumo alchemija, kai garso efektais kuri erdves, atmosferą, užpildai baldais ir daiktais kambarius, gamini maistą, suteiki veikėjams judesius – žodžiu, kuri pasaulį.

Iš esmės daug kuo panašu į kiną, skirtumas tik tas, kad vaizdai sukuriami klausytojo vaizduotėje. Kurdama kino filmus visada didelį dėmesį skiriu garso dizainui, tad radijo teatre galiu dar daugiau atsiskleisti šioje srityje. Ir daug ko išmokti.

Radijo spektaklyje vaidina Eglė Špokaitė-Dapšienė (Beata), Eimutis Kvoščiauskas (Markas), Rytis Saladžius (Kristupas), Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė (Ana), Jonas Šarkus (Paulius), Agnė Kaktaitė (Monika) ir jaunoji šešiametė aktorė Veronika Narvidaitė.

M. Zade užaugo Vokietijoje ir Švedijoje, studijavo Londono universitete (London University), Qeens universitete (Queens University) Kanadoje ir Karališkoje dramos akademijoje (Royal Academy of Dramatic Art) Londone. Nuo 1999 metų dirba dramaturge „Schaubuehne Berlin“, kartu su tokiais režisieriais kaip Thomasas Ostermeieris, Katie Mitchell, Ivo van Hove`as, Lukas Percevalis, Benedictas Andrewsas ir Mariusas von Mayenburgas. Į vokiečių kalbą yra išvertusi Larso von Triero ir Caryl Churchill darbų, į anglų kalbą – M. von Mayenburg, Rolando Schimmelpfennigio ir Larso Noreno veikalų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt