Kultūra

2021.10.17 15:30

Libertas Klimka. Rašytoja Maila Talvio Plokščiuose

Libertas Klimka,etnologas2021.10.17 15:30

Šiandien, spalio 17 dieną – suomių rašytojos, nuoširdžios lietuvių tautos bičiulės Mailos Talvio (tikroji pavardė Marija Winter-Mikkola, 1871-1951) 150-oji gimimo sukaktis. Jai esame dėkingi už lietuvių liaudies kūrybos ir Lietuvos vardo garsinimą Europoje, o ypač už jautriai ir jausmingai aprašytą Didžiojo varpininko – Vinco Kudirkos (1858–1899) asmenybę.

Judviejų dvasinė draugystė užsimezgė Plokščiuose – gyvenvietėje ant Nemuno kranto. Čia tuomet gyveno žymus visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas (1850–1916), atleistas iš Marijampolės gimnazijos ir paskirtas Plokščių taikos teisėju. Jo namuose susitikdavo ir bendraudavo Lietuvos šviesuoliai, puoselėją tautinio atgimimo viltis. Kalbininkas Jonas Jablonskis apie P. Kriaučiūną yra taip pasakęs: „Didesnio lietuvio, kito įžymesnio už jį žmogaus tuomet nebuvo Suvalkų žemėje.“ Plokščiuose pas Kriaučiūną labai dažnai svečiuodamasis Vincas Kudirka parašė ne vieną straipsnį savo įkurtam atgimimo šaukliui – leidiniui „Varpas“. Kiekviename numeryje jis gvildendavo aktualiausius visuomenės gyvenimo klausimus, vertė į lietuvių kalbą didelius literatūros veikalus, visomis išgalėmis žadindamas lietuvių tautinę savimonę.

Pabendrauti su P. Kriaučiūnu, o ir pasiklausyti lietuvių kalbos bei liaudies dainų į Plokščius atvykdavo žymūs užsienio mokslininkai: rusų kalbininkas Aleksandras Aleksandrovas, danas etnografas Ojė Benediksenas, lenkų profesorius Janas Boduenas de Kurtenė, čekas Vaclavas Machekas ir kiti. Sakydavo, kad Plokščiai – tai bundančios Lietuvos Romuva... 1894 m. į Lietuvą pasimokyti lietuvių kalbos išsirengė jaunas Helsinkio universiteto docentas kalbininkas Jooseppi Mikkola. Tai buvo jo povestuvinė kelionė su jaunąja žmona Maila Talvio. Iš Maskvos iki Kauno pora važiavo dvi paras traukiniu, tada plaukė Nemunu, garlaiviu „Perkūnas“. Tą kelionę pakartojo ir kitais metais. Apie savo Lietuvos įspūdžius rašytoja taip rašė prabėgus nemažai metų, 1938 m. laiške Lietuvos rašytojams: „Taip pat prisimenu ir Plokščių kaimą, jo senus ąžuolus, po kuriais mūsų mažas draugų būrelis susirinkdavo vakarais, kai čiulbėdavo lakštingalos, Nemunėlis bėgo kaip skystas sidabras, o merginos ir vaikinai dainuodami grįždavo iš pievų namo. Prisimenu bažnyčią ant aukštos kalvos, kurioje tėvai ir motinos, visi kaimo žmonės klūpodavo sekmadieniais.

Taip pat prisimenu tą naktį, kai buvo suimtas Kudirka, ir Kriaučiūno žodžius: kiekviena idėja reikalauja savo aukų... Kiek daug tada aš išmokau iš Lietuvos kryžiaus nešėjų!“ Apie dramatišką jau sunkiai sergančio V. Kudirkos suėmimą M. Talvio 1896 m. išspausdino apysaką „Idėjos auka“; jo tauriais bruožais nuspalvino ir romano „Dvi meilės“ pagrindinį veikėją lietuvį. Apskritai M. Talvio grožinei kūrybai būdingos dorovės, meilės, socialinės, tautinės ir istorinės temos. Ją pažinti galime iš profesoriaus Stasio Skrodenio vertimų, sudėtų 1994 m. į rašytojos raštų tomą.

Malonu ir šiandien pasivaikščioti varpininkų takais, nusidriekiančiais miestelio gatvėmis ir vaizdingomis apylinkėmis. Viršutinėje Nemuno terasoje stūksanti didinga medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, supama šimtamečių klevų, yra XIX a. viduryje perstatyta iš dar senesnės. Turi bažnyčia tik vieną varpą, tačiau stebinantį skambumu ir senumu. Mat jį meistras Šeferis išliejo 1573 m. Tad Plokščių miestelio herbe įamžinti varpą – net dvi priežastys: V.Kudirkos tautos dvasią keltis raginęs „Varpas“ ir vienas seniausių mūsų krašte bažnytinių varpų. O viena Plokščių gatvelė yra vienintelė tokia Lietuvoje – nusidriekusi tekančio Vaiguvos upelio dugnu. Ir kaip gražiai juo plaukia spalvoti rudenio lapai...

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt