Kultūra

2021.10.05 12:52

Kairys apie diskusijas dėl koncertų: turime judėti ne cenzūros keliu, tai – palikta banano žievė

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.10.05 12:52

Po diskusijų dėl pianisto iš Rusijos Nikolajaus Luganskio kultūros ministras Simonas Kairys antradienį susitiko su valstybinių koncertinių įstaigų vadovais ir aptarė, kaip parenkami į Lietuvą koncertuoti kviečiami solistai. „Principinis sutarimas – turime judėti ne cenzūros keliu, nereikia formuoti sąrašo. Tai vertinu kaip paliktą banano žievę – šiuolaikinė Lietuva negali grįžti į sovietinius laikus. Kalbame apie koncertinių įstaigų darbuotojų kompetencijos kėlimą, atpažįstant pavojus“, – kalbėjo kultūros ministras.

„Džiaugiuosi tokiu rimtu pasikalbėjimu. Matyti, kad įstaigos suvokia situaciją ir patiria spaudimą iš mums nedraugiškų valstybių. Principinis sutarimas – turime judėti ne cenzūros keliu, nereikia formuoti sąrašo. Tai vertinu kaip paliktą banano žievę – šiuolaikinė Lietuva negali grįžti į sovietinius laikus. Kalbame apie koncertinių įstaigų darbuotojų kompetencijos kėlimą, atpažįstant pavojus. Yra Meno tarybos, kurios dirba su repertuarais. Yra tų priemonių, svarbiausia, kad mūsų neišblaškytų po vieną. Negalime sakyti, kad menas ir politika nieko bendro neturi. Visos problemos turi būti sprendžiamos įgalinant įstaigas“, – kalbėjo kultūros ministras.

Anot S. Kairio, turi būti mechanizmas, kad įstaiga galėtų kreiptis ir aiškintis, bet neturėtų būti, kad kiekvienas atlikėjas turėtų pereiti specialiųjų tarnybų filtrą.

Kultūros ministras sakė: „Ukrainoje vyksta karas, užimtoje teritorijoje koncertavę atlikėjai ir dar apie tai pasisakę neturėtų būti kviečiami. Atlikėjų iš Rytų pusės nėra jau tiek daug, administracija turėtų įvertinti.“

Kairys apie diskusijas dėl koncertų: neturime judėti cenzūros keliu

„Būna, kai nuomojama tiesiog salė. Yra tokių, kurie tyčia nesužiūri karjeros posūkių. Mes labai atsargiai ir jautriai analizuojame biografijas ir gastrolių planus. Ypač po Krymo okupacijos tai suaktyvėjo ir tokie žmonės buvo eliminuoti. Muzikos rinka yra globali – sužiūrėti puolimą prieš Lietuvą, kuri yra demokratijos gynėja, yra svarbi misija“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.

R. Prusevičienė sakė, kad jos įstaiga domisi geopolitika ir Rusijos veikimas gana gerai atpažįstamas. „Mes iki šiol pasitikėjome partneriais ir kolegomis. Jiems tai yra skausmingas signalas labiau atsižvelgti. Šis solistas galėjo būti užkardytas jau anksčiau. Tai, kad koncertavo Donecke, Kryme, mums pakankama sąlyga nekviesti“, – kalbėjo R. Prusevičienė.

Anot jos, Rusijos žvaigždės neretai kviečiamos komercinių įstaigų, o Nacionalinėje filharmonijoje atlikėjai iš Rusijos niekada nesudarė labai didelio procento.

„Noriu pasakyti, kad valstybinės įstaigos visiškai pajėgios suprasti, kas vyksta. Tos klaidos – reta išimtis. Pritariu ministrui, kad cenzūros nereikia. Mes pajėgūs nesudaryti sąlygų. O kad gauname labai daug pasiūlymų, ypač per Lietuvai svarbias datas, iš Rusijos – tai tiesa“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas.

„Mes ir kreipiamės į Valstybinį saugumo departamentą. Pasaulis yra didelis ir platus, jei renginių iš Rusijos Lietuvoje bus mažiau, Lietuva per daug nenukentės“, – teigė jis. LNOBT vadovas priminė renginį LNOBT, skirtą Baltarusijos opozicijai palaikyti, – jo nuostabai, tada LNOBT sulaukė neigiamų reakcijų iš kai kurių asmenų. „Turime su Lietuvos visuomene kalbėtis, kur yra užslėpta žinutė, su kokiomis dainomis trėmė mūsų piliečius“, – kalbėjo J. Sakalauskas.

Anot jo, koncertinės įstaigos turi prisiimti atsakomybę: „Jeigu mes paneigsime savo demokratiją ir imsime toleruoti diktatūrą, veiksime prieš savo valstybę.“

S. Kairys anksčiau LRT RADIJUI sakė nenorintis pavaldžioms institucijoms nurodinėti, ką į repertuarą reikėtų įtraukti. „Jeigu taip asmeniškai kalbant, gal ir nelabai suprantu, kodėl tokį atlikėją [N. Luganskį] reikėtų kviestis, bet iš kitos pusės, na, visada stengiamės išlaikyti pagarbų atstumą ir valstybinėms įstaigoms šiuo atveju kažkaip nesinorėtų diriguoti, kokia turėtų būti programa ir kokius atlikėjus kviestis“, – teigė jis.

LRT.lt primena, kad N. Luganskis spalio pradžioje turėjo koncertuoti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje, koncertą organizavo Valstybinis simfoninis orkestras.

Prieš koncertą devynios visuomeninės organizacijos paragino koncertų rengėjus į Lietuvą nekviesti Rusijos agresiją Ukrainoje pateisinančių atlikėjų, tarp jų – ir N. Luganskio, prieš kelerius metus koncertavusio vadinamojoje Liaudies Respublikoje asmeniniu šios Ukrainos teritorijos okupacinio režimo vadovo Aleksandro Zacharčenkos kvietimu. Dar vienas koncertas Donecke planuotas šį spalį.

Koncertas Lietuvoje neįvyko, neįvyks ir Donecke dėl N. Luganskio traumos.

Ukrainos kariuomenė su prorusiškais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse kovoja nuo 2014 metų. Konfliktas kilo po tų metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.

Šių metų gegužę Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kad į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą įrašomi tie, kas viešai reiškė paramą užsienio valstybės vykdomai agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai politikai.

Ši pataisa parengta, kai paaiškėjo, kad Kultūros taryba skyrė subsidijų už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus. Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu už Krymo okupacijos pateisinimą įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt