Kultūra

2021.10.01 12:57

Šv. Jonų bažnyčioje atsisveikinama su Nacionalinės premijos laureatu kompozitoriumi Broniumi Kutavičiumi

LRT.lt2021.10.01 12:57

Šv. Jonų bažnyčioje atsisveikinama su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu kompozitoriumi Broniumi Kutavičiumi. Atsisveikinimas su velioniu vyks spalio 1 d. iki 21 val. ir spalio 2 d. nuo 9 val. Spalio 2 d. 11 val. – šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčioje. Urna išnešama 12 val. Laidotuvės vyks artimųjų rate.

Muzikologė Jūratė Katinaitė teigė: „jeigu reikėtų vienu sakiniu, tai galėčiau taip pasakyti: Bronius Kutavičius – ryškiausias 20 amžiaus antrosios pusės lietuvių muzikos vardas. Tai yra žmogus, kuris modernizavo lietuvių muziką.“

Anot jos, kai jis pradėjo rašyti savo pagoniškąją muziką, tai šie kūriniai buvo tiesiog kultūros reiškiniai: „Jie pranoko muzikos gyvenimo ribas ir tapo kultūriniais reiškiniais, į juos žmonės plūdo kaip į mišias. Kutavičius turėjo išskirtinę inspiruojančią meninę vaizduotę – Kutavičius sugalvodavo apeigų provaizdį ir mes visi tuo patikėdavome, nes tai buvo labai stipru, meniška, įtaigu ir be galo talentinga.“

„Tai buvo pats unikaliausias kompozitorius per visą lietuvių muzikos istoriją“, – LRT.lt kalbėjo J. Katinaitė. Pasak muzikologės, kai Lietuva tapo nepriklausoma, „jis tapo labai epiškas. Pradėjo kurti didžiulius kūrinius orkestrui, chorui apie pasaulio provaizdžius – pietietiškos, šiaurės šamanų apeigos.“

Taip pat skaitykite

„Draugavome 50 metų, buvome labai dideli draugai“, – kalbėjo maestro Donatas Katkus. „Didis kompozitorius, žmogus, kuris pajautė senosios lietuviškos kultūros dvasią moderniu būdu: minimalizmas, repetityvinė muzika. Jis pataikė į to laikotarpio pasaulinę madą ir visiškai originaliai“, – teigė maestro.

„Kutavičiaus muzikinės formos buvo absoliučiai prasmingos. Iš muzikinės idėjos radosi forma. Labai taupi, simboliška, aforistiška muzika. Visi jo kūriniai persmelkti labai gilaus ir prasmingo metaforiškumo. Aš grojau visus jo kūrinius, daug jo kūrinių grojau pirmas“, – sakė D. Katkus.

D. Katkus tvirtino, kad kiekvienas B. Kutavičiaus kūrinys turėjo savo originalią idėją. „Jis iškėlė mūsų muziką į visai kitą lygį, bet nebuvo karjeristas, nesirūpino savo kūrinių sklaida. Tuo metu žavėjomės tuo, bet dabar gaila, kad nebandė iškelti“, – teigė altininkas, dirigentas, muzikologas, pedagogas D. Katkus.

Kompozitorius Algirdas Martinaitis buvo sujaudintas netekties ir LRT.lt kalbėjo: „Nuo pat mano kūrybos pradžios man Kutavičius buvo kaip siekis, prie kurio reikia artintis, savo „ūgį“ pagal jį matuotis. Tai buvo išskirtinė ir kūrybinė, ir žmogiškoji asmenybė. Jo kūriniuose girdisi ne vien muzika, bet ir žmogus – reto nuoširdumo, gilumos.“

Kompozitorius Mindaugas Urbaitis LRT.lt sakė, kad velionio kūrybą vertino kelios kompozitorių kartos. B. Kutavičių jis prisimins kaip nepaprastai šiltą, malonų žmogų, kuris visada pasidomėdavo kolegų kūryba, nestokojo humoro. „Net ir tų, kurie buvo atokiau nuo jo kūrybos, prisiminimai apie Bronių – itin šilti“, – LRT.lt teigė M. Urbaitis.

B. Kutavičius 1946 m. pradėjo mokytis groti smuiku Panevėžio septynmetėje muzikos mokykloje, o nuo 1949 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo V. Kligio smuiko klasėje.

Nuo 1952 m. dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje, ten grojo valtorna kariniame orkestre.

Nuo 1955 m. iki 1957 m. tęsė studijas Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo A. Liberio choro dirigavimo klasėje, harmonijos mokėsi pas dėstytoją A. Belazarą. Nuo 1957 m. dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros laborantu.

Nuo 1958 m. mokėsi muzikos teorijos, kompozicijos Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje dėstytojo J. Karoso klasėje. Nuo 1959 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesoriaus A. Račiūno klasėje, dirbo koncertmeisteriu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt