Kultūra

2021.09.28 22:58

Vilniuje pristatoma paroda apie lietuvių meną nelaisvėje: ko mes nežinome apie sovietmetį?

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.28 22:58

Ketvirtus metus Vilniuje veikia Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, čia atidaryta ketvirtoji paroda, tęsianti pažintį su Lietuvos meno vertybėmis ir istorija. Naujausioje parodoje – žvilgsnis į dailės penkiasdešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo.

Paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990-aisiais“ pristato meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijos dalį, reprezentuojančią dailę sovietų okupuotoje Lietuvoje ir į Vakarus pasitraukusių menininkų kūrybą. Nors paroda pradedama kūriniais skirtais oficiozinei propagandai ar menininkų bandymais prisitaikyti prie socrealizmo, parodos kuratorės sako siekusios atkreipti dėmesį į kitus laikmečio aspektus.

Panorama. Ekspertas nesupranta Vyriausybės svarstymų atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą: ką čia būtų galima išlošti?

„Stengiamės nežiūrėti į tą temą kaip kulkosvaidininkų ir kolūkiečių, Leninų ir bažnyčių be kryžių galeriją, nors pietaujančius traktorininkus galima pamatyti, neišvengėme to. Aišku, tai yra tas laikotarpis, kai labai daug simbolikos, ezopinės kalbos, kartais kviečiame pažiūrėti į tą kūrinį kaip į šiokį tokį galvosūkį, simbolinių paslėptų prasmių.

Mano turbūt vienas mėgstamiausių pavyzdžių – Teodoro Kazimiero Valaičio skulptūros „Vėtrungė“, stovinčios Lazdynuose, projektas. Beje, pirmoji kinetinė lietuviška skulptūra. Kas įdomu, kad ji vis dėlto rodo vėją iš vakarų. Tikrinom, Lietuvoje vyrauja vakarų vėjas. Taigi simbolika gali būti ir tokia“, – sako parodos kuratorė Dovilė Barcytė.

Parodoje eksponuojami Teresės Marijos Rožanskaitės, Stasio Ušinsko, Vincento Gečo, Vinco Kisarausko, Mindaugo Navako, Roberto Antinio ir kitų kūrėjų darbai, iš viso per 80 tapybos, skulptūros, keramikos darbų.

„Leidom sau pažaisti, simboliškai nugalėti komunizmą ir tą generišką Leniną irgi įkomponavom, paguldėm ant šono. Jis vis dar stebi, bet paguldytas ant šono“, – su šypsena pasakoja D. Barcytė.

Tas pats laikas 1945-1990-ieji – išeivijos kūrėjų darbuose, 1946-aisiais Freiburge įkurta aukštoji dailės ir amatų mokyklą išvykusiems dailininkams tapo galimybe tęsti profesinę karjerą. Pasak kuratorių, skirtingose šalyse atsidūrusių prioritetai skyrėsi, vieni norėdami įsitvirtinti prisitaikė prie šalies dailės tradicijų, kiti stengėsi išsaugoti lietuvybę savo kūriniuose.

„Turime Varnelį Čikagoje, Žoromskį Niujorke, Prancūzijai irgi atstovauja Pranas Gailius ar Antanas Mončys.

Jei sovietijoje, tai yra pasilikę čia, menininkai stengėsi prisitaikyti arba apeiti oficiozo reikalavimus, tai išeivija, norėdami būti populiarūs, perkami, dailininkai taikėsi prie vietinių dailės madų. Kita vertus, buvo tokių, kurie stengėsi išlaikyti tautinį identitetą“, – sako parodos kuratorė Ieva Burbaitė.

Paroda meno pažinimo centre „Tartle“ veiks iki kitų metų gegužės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt