Kultūra

2021.09.24 23:49

Pažinti Mariją Gimbutienę: nuo neįtikėtinų tyrimų iki pomėgio važiuoti greitai dykumoje

Ieva Žigaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.24 23:49

Vilniuje vyksta pasaulinio garso mokslininkės, archeologės, Kalifornijos universiteto profesorės Marijos Gimbutienės šimtmečiui skirti renginiai – tarptautinė archeologijos paroda ir Jono Puzino skaitymų mokslinė konferencija. Rengėjų teigimu, iki šiol lietuvės mokslininkės pavardė atveria duris į bendradarbiavimą su viso pasaulio muziejais ir mokslo įstaigomis, o surengta paroda – unikali pasauliniu mastu.

Dviveidei skulptūrėlei su nešamu puodu – 7 tūkstantmečiai, ją savo darbuose buvo aprašiusi archeologė, profesorė M. Gimbutienė. Tokių antropomorfinių skulptūrėlių dar 70 eksponuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose. Iš viso mokslininkės šimtmečiui skirtoje parodoje – daugiau nei 300 eksponatų, seniausi – 7 tūkstančių metų senumo ir jie suvežti į Vilnių iš 15 pasaulio muziejų ir institucijų. Rengėjai parodą vadina unikalia ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.

„Vienas dalykas yra pasakyti, kad reikia iliustruoti M. Gimbutienės hipotezes – tai Senosios Europos ir taip vadinamą kurganų hipotezes. Kitas dalykas, pagalvoti, kad šios dvi hipotezės apėmė 5000 metų. Vadinasi, į tuos penkis tūkstantmečius mes turime sutalpinti į dvi sales“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja archeologė, parodos kuratorė Inga Merkytė.

Dalis ekspozicijos skirta M. Gimbutienės hipotezei apie Senąją – Pietų ir Pietryčių – Europą, kurioje vyravo svarbų moters vaidmenį visuomenėje puoselėjusi kultūra, sėsli žemdirbystė ir deivių garbinimas. Kita dalis – šiuolaikinio mokslo jau genetiniais tyrimais pagrįstai, mokslininkės kurganų arba migracijos teorijai, nusakančiai, kad prieš 6 tūkstančius metus taikią Senosios Europos civilizaciją užplūdo karingi ir raiti žmonės iš Juodosios jūros pakraščių ir stepių, atnešę naują kultūrą.

Panorama. Pranešus apie penkto migranto mirtį pasienyje, JT prašo Baltarusijos kaimynių apsaugoti prieglobsčio prašytojus

Parodos eksponatai – tai ta medžiaga, kuria M. Gimbutienė ir rėmėsi keldama hipotezes, jie į vieną vietą sutrinkti pirmą kartą. Trečioji parodos dalis skirta mokslininkės asmenybei, požiūriui ir pomėgiams.

„Ji dykumoje turėjo ir bandė auginti netgi obelis. Įsivaizduokite, ir ji iš tikrųjų sugebėjo išpuoselėti rožes, obelis tose vietose, kur jos, atrodo, negalėtų augti. Kitas pomėgis, kurį, beje, mes irgi demonstruojame parodoje, tai jos meilė vairavimui ir jos pomėgis vairuoti greitai dykumoje. Čia, matyt, irgi susiję su ta kovotojos dvasia. Iš tikrųjų mes apie ją atradome daug naujų dalykų“, – tikina Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

M. Gimbutienė, gyvendama Jungtinėse Valstijose, rūpinosi lietuvybės puoselėjimu, įkvėpė ir ekologinius, feministinius judėjimus ir šiuolaikinius menininkus. Mokslininkai pabrėžia jos platų tyrimų lauką.

„Aš pamenu, man archeologiją dėstė jos kolega, studentas Kulikauskas, tai sakydavo – šiai moteriai Dievas davė sugebėjimą tarsi iš paukščio skrydžio aprėpti didelę teritoriją ir ją sudėlioti, nes jos net studentinis darbas buvo kaip sintezė – pagal kapus sudėlioti kultūras, o kultūras bandyti pririšti – žemaičiai, aukštaičiai ir taip toliau. Talentinga moteris“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vilniaus universiteto archeologas, profesorius Albinas Kuncevičius.

Paroda veiks iki kitų metų kovo vidurio. Šie metai Seimo ir UNESCO paskelbti Marijos Gimbutienės atminimo metais.
***

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt