Kultūra

2021.09.26 16:01

Bestselerio „Kelyje“ autorių Kerouacą erzino šlovė: man vieninteliai žmonės – bepročiai

LRT.lt2021.09.26 16:01

Jackas Kerouacas – amerikiečių romanistas, poetas bei bytnikų judėjimo lyderis, kurio garsiausia knyga „Kelyje“ (1957 m.) turėjo didelę kultūrinę įtaką JAV. Ši knyga buvo pripažinta už literatūrinius nuopelnus, kaip fiksuojanti tų laikų dvasią. Tiesa, J. Kerouacą varė iš proto tai, kad nuolatos buvo vadinamas savo kartos balsu.

J. Kerouacas gimė 1922 metų kovo 12 dieną Louelyje, Masačusetse (JAV), prancūzų kilmės kanadiečių šeimoje. Nors buvo amerikietis, jam JAV buvo svetima. J. Kerouacas tik šešerių pradėjo mokytis anglų kalbos, iki to laiko kalbėjo tik prancūziškai. Net ir paauglystėje nebuvo užtikrintas anglų kalbos įgūdžiais, teigiama jo interneto puslapyje.

Besimokydamas Kolumbijos universitete J. Kerouacas susipažino su Allenu Ginsbergu bei Wlliamu S. Burroughsu ir susibūrė kaip draugai rašytojai. Tai davė pradžią vienai reikšmingiausių kontrkultūrų bei sėkmingiausių literatūrinių judėjimų JAV – bytnikams, teigiama Oksfordo universiteto puslapyje.

Penktajam dešimtmečiui einant į pabaigą didžioji bytnikų branduolio dalis išsisklaidė. Šio dešimtmečio antroje pusėje J. Kerouacas tiek su Nealu Cassady, tiek be jo keliavo po JAV ir Meksiką, kartais stabtelėdamas motinos namuose. Visų šių kelionių atgarsiai buvo įamžinti „Kelyje“, rašoma Oksfordo universiteto puslapyje.

„Kelyje“ (1957 m.) tapo bestseleriu, kuris išgarsino J. Kerouacą, prie knygos dirbusį dešimt metų. Kaip rašo „The New Yorker“, J. Kerouacą varė iš proto mintis, kad nuolatos buvo vadinamas savo kartos balsu.

Dėl įžymybės statuso leidėjai norėjo J. Kerouaco rankraščių, kurie prieš pasirodant „Kelyje“ buvo atmesti. Pasirodžius šiam bestseleriui rašytojas nebesijautė saugus viešumoje. Vieną naktį prie kavinės jį sumušė trys vyrai, o Nealas Cassady buvo pakištas dėl prekybos marihuanos, teigiama rašytojo puslapyje.

Taip pat rašytoją erzino prašymas paaiškinti terminą „beat“, kurį jis kartu su A. Ginsbergu išgirdo iš gatvės sukčiaus ir narkomano. „Beat“ įvardija buvimą egzistenciniame dugne, kai jautiesi lyg sumuštas, išsekęs, bet dvasiškai pakylėtas, rašoma „The New Yorker“.

Nuo „beat“ radosi bytnikų pavadinimas „Beat Generation“. Patį bytnikų pavadinimą sugalvojo žurnalistas Herbas Caenas.

„Kelyje“ populiarumą lėmė J. Kerouaco netradicinis improvizacinis rašymo stilius bei gebėjimas įkūnyti siautulingą desperaciją. Knygos centre esantis Selas Paradaisas, su kuriuo buvo gretinamas autorius, – tarsi savo kartos siela, nuolat ieškanti ir švenčianti, teigianti, kad „man vieninteliai žmonės – bepročiai“, rašoma Oksfordo internetiniame puslapyje.

Anot „The New Yorker“, knygos personažai kelyje stengdavosi praleisti kuo trumpesnį laiką. Jiems buvo neįdomu tyrinėti kaimus ar miestelius, svarbiau – greitai nusigauti į miestą. Tad veiksmas vyksta Niujorke, Denveryje, San Fransiske, Los Andžele, Naujajame Orleane bei Meksike.

Romanui „Kelyje“ sulaukus sėkmės rašytojas toliau maniakiškai rašė. Pavyzdžiui, romanuose „Darmos valkatos“ (1958 m.) ir „Megė Kesidi“ (1959 m.) jis pasakoja apie savo tėvų žlugusį gyvenimą, jaunystės ambicijas, polinkį į alkoholį ir narkotikus, o knygose „Big Sur“ (1962 m.) ir „Vienatvės angelai“ (1965 m.) atskleidė praktikuoto budizmo dvasios polėkius.

Dalį savo poezijos J. Kerouacas buvo parašęs prancūziškai. Gyvenimo pabaigoje laiškuose draugui A. Ginsbergui jis išreiškė norą vėl kalbėti tėvų gimtąja prancūzų kalba, rašoma rašytojo puslapyje.

J. Karouacas turėjo problemų dėl alkoholio. Rašytojas mirė 1969 metais dėl vidinio kraujavimo, kurį sukėlė ūmus kepenų uždegimas, teigiama „The New Yorker“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt