Kultūra

2021.09.24 00:20

Po beveik penkerių metų LNOBT scenoje – opera vaikams: „darganoti“ veikėjai kvies atrasti kitokį pasaulį

Inesa Rinkevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.24 00:20

Beveik po penkerių metų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) – opera vaikams „Alisa Stebuklų šalyje“. Pagal Lewusi Carrollo knygą prieš 11 metų Izraelio kompozitoriaus Davido Sebbos sukurtą operą į Lietuvos sceną perkelia taip pat kūrėjas iš Izraelio – režisierius Gadis Schechteris.

Vaikų žaidimų aikštelė. Ji tampa stebuklų šalimi režisieriaus G. Schechterio statomoje operoje vaikams „Alisa Stebuklų šalyje“, kurios premjerai ruošiasi LNOBT.

„Gyvenu priešais vaikų darželį ir kasdien matau ten žaidžiančius vaikus, savo sūnų, jo draugus. Sūnaus paklausiau, kokius žaidimus jie ten žaidžia. Jis atsakė: pasitelkiam vaizduotę ir kiekvieną dieną vis kitokį. Vaizduotė. Ji ir tapo man raktiniu žodžiu“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja režisierius.

Nacionaliniame operos ir baleto teatre – opera vaikams: kūrėjo iš Izraelio „Alisa Stebuklų šalyje“

Operą, kurios muzikos ir libreto autorius – Izraelio kompozitorius D. Sebba, režisierius pirmąkart prieš 11 metų pastatė Tel Avive, opera rodoma iki šiol.

„Bet Lietuvoje sprendimas buvo sukurti visiškai naują pastatymą – su nauja koncepcija, idėja, su vietos atlikėjais. Tai man buvo išbandymas vien dėl kalbos. Dabar vienu metu dirbu net su trimis libretais – hebrajišku, lietuvišku ir anglišku“, – tikina G. Schechteris.

Kalba – libreto vertimas iš hebrajų į lietuvių kalbą – nelengva užduotis buvo ir Lietuvos kūrybinei komandai.

„Išvertus tie kirčiai intonaciniai, intervalikoje reikšmė žodžio visai kita gali būti, ir intonacija gali būti net visai kita. Pavyzdžiui, mes sakom „ūūsai“, o jie sako „ūsaii“. Jų kalboje intonacija kyla į viršų“, – aiškina muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus.

Verčiant į pagalbą buvo pasitelkti ir mažieji žiūrovai, siūlę vardus šiems personažams.

„Kompozitorius panaudojo hebrajų kalboj „smil“ ir „jamon“, o tai – „kairys“ ir „dešinys“. Mums truputį politizuotas tas dalykas buvo, nes nuo mažų dienų vaikai Izraelyje įtraukiami ir į politinius visus reikalus šalyje, tai yra jiems labai svarbu“, – pasakoja M. Staškus.

Lietuvių kalboje personažai įgijo vardus „dar“ ir „gana“. Sudėjus juos į vieną žodį – „dargana“.

Opera „Alisa stebuklų šalyje“ debiutu LNOBT scenoje taps ne vienam jaunajam atlikėjui. Alisos vaidmenį čia kuria Charlotte Kilsch – Muzikos ir teatro akademijos magistrantė, profesorių Irenos Milkevičiūtės ir Astos Krikščiūnaitės mokinė.

„Buvo daug tokių nusmukimų, ypač mokantis techninę dalį, – nuovargis ir taip toliau. Mes tikrai labai daug repetuojam, kad viskas būtų atidirbta iki detalių, net pirštelis ten kur koks pajudės ir taip toliau“, – sako C. Kilsch.

„Alisa stebuklų šalyje“ – tai daugiau nei po ketverių metų LNOBT scenoje statoma opera vaikams. Paskutinįkart čia statyta kompozitorės Ramintos Šerkšnytės opera „Penki Merės stebuklai“.

Operos kūrėjai pabrėžia, kurti vaikams – bene sudėtingiausia, kadangi jie – kritiškiausi žiūrovai. Todėl be vaizduotės kiti raktiniai žodžiai šiame kūrybiniame procese jiems – tikrumas, sąžiningumas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt