Kultūra

2021.09.23 10:18

Siūloma pradėti diskusijas dėl galimo Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo

Jadvyga Bieliavska, ELTA2021.09.23 10:18

Seimas, minėdamas Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, reikšdamas nuoširdžią pagarbą Holokausto aukoms, ketvirtadienį ketina priimti tam skirtą rezoliuciją. Jos projektą įregistravo Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Seimui siūloma paraginti šalies savivaldybes įamžinti visas masinių žydų žudynių vietas, sutvarkyti senąsias žydų kapines, įrengti tinkamas nuorodas į jas ir informacinius stendus, „pašalinti paminklus asmenims, apie kuriuos yra pakankamai dokumentuotos medžiagos, kad jie asmeniškai dalyvavo vykdant Holokaustą (nepriklausant nuo jų nuopelnų ir veiklos priešinantis sovietinei okupacijai)“.

Seimas ketina pabrėžti, jog būtina tęsti per Holokaustą žuvusių žydų tapatybės paieškas, kad būtų galima žudynių vietas įamžinti aukų vardais ir pavardėmis.

Parlamentarai kviečia šalies savivaldybes Pasaulio Tautų teisuolių vardais pavadinti miestų gatves, skverus ir mokyklas.

Vilniaus miesto savivaldybei siūloma miesto viešąją erdvę pavadinti japonų diplomato, prieš 81 metus išdavinėjusio vadinamąsias Japonijos tranzitines vizas nuo karo negandų bėgusiems žydams ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6000 gyvybių, Čiunės Sugiharos vardu.

Vilniaus miesto savivaldybė raginama įgyvendinti Pasaulio tautų teisuolių pastangas įprasminantį memorialo projektą.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui siūloma įsteigti Panerių memorialo priežiūros tarybą, kuri rūpintųsi nuolatinės ekspozicijos Holokausto tema įkūrimu.

Rezoliucijos projekte siūloma Kultūros ministerijai kartu su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi ir bendradarbiaujant su Lenkijos kultūros ministerija bei Lenkijos žydų istorijos muziejumi sukurti memorialinę ekspoziciją Štuthofo koncentracijos stovyklos muziejui, skirtą nacių deportuotų ir nužudytų Kauno žydų geto ir jo apylinkių žydų atminimui.

Kultūros ministerijai taip pat siūloma kartu su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi ir bendradarbiaujant su Estijos kultūros ministerija bei Talino žydų muziejumi sukurti memorialinę ekspoziciją Kloogo koncentracijos stovyklos muziejui, skirtą nacių deportuotų ir nužudytų Vilniaus žydų geto ir jo apylinkių žydų atminimui.

Seimas ketina kreiptis į Lietuvos gyventojus su prašymu siųsti archyvinių nuotraukų, susijusių su kaimynystėje gyvenusiais žydais, kopijas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, kuris galėtų parengti nuolatinę ekspoziciją apie Lietuvos žydų gyvenimo istoriją.

Vidaus reikalų ministerijos prašoma apsvarstyti galimybę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę visiems asmenims ir jų palikuoniams, turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

Rezoliucijos projekte taip pat kalbama apie ugdymo programos turinį.

Seimas, (.....) „prieštarauja antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, kurie kolaboravo su nacių okupaciniu režimu ir netgi dalyvavo bendrapiliečių žydų genocide, įtraukimui į ugdymo programas; įpareigoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją peržiūrėti ugdymo programų turinį išplečiant žydų kultūros ir Holokausto istorijos mokymą“.

Seimas ketina paraginti per pedagogų seminarus, vizitus į „Yad Vashem“ Holokausto memorialinį muziejų Jeruzalėje bei kitas programas siekti vieningesnio istorijos supratimo tarp lietuvių ir žydų, tiek Lietuvos žydų indėlio į Lietuvos paveldą prasme, tiek suvokiant nacių ir jų vietinių kolaborantų vykdyto Holokausto mastą Lietuvoje.

Rezoliucijos projekto autorius kviečia Lietuvos istorijos institutą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir istorikų bendruomenę dėti pastangas atverti visuomenei nežinomus Lietuvos žydų gyvenimo istorijos puslapius.

„Veiksmingos antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo priemonės yra aktyvesnė švietimo ir informuotumo apie Holokaustą didinimo veikla, žydų bendruomenių ir susibūrimo vietų saugumo užtikrinimas bei reguliari neapykantos nusikaltimų prieš žydus stebėsena“, – sakoma dokumento projekte.

Seimui siūloma įpareigoti Vyriausybę įgyvendinti 1998 metais pasirašytus Vašingtono principus dėl nacių konfiskuotų meno vertybių ir parengti įstatymo dėl nacių pagrobtų meno kūrinių restitucijos projektą, taip pat sukurti privačios nuosavybės restitucijos ir (arba) kompensavimo mechanizmą tiems asmenims, kurie, nepaisant savo pilietybės, galėjo įrodyti ar susigrąžinti turėtą Lietuvos pilietybę tik po 2001 metų arba tiems, kurie taip ir neatgavo savo pilietybės.

Seimas ketina paraginti Vyriausybę tarptautinėje bendruomenėje kelti klausimą dėl iš Lietuvos pagrobtų šimtmečiais kurtų judaikos vertybių grąžinimo į Lietuvą.

Lietuvos prokuratūros planuojama paprašyti pradėti tarptautinį tyrimą dėl Žydų liaudies banko konfiskavimo.
Rezoliucijos projekte kalbama apie sėkmingai vykstančius Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A, Vilnius) komplekso archeologinius tyrinėjimus, kurių metu aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis, nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos.

„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga, kuri buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje, yra svarbi kultūros paveldo vertybė, garsėjusi kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą“, – sakoma dokumento projekte.

Šiuo dokumentu Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenės kviečiamos pradėti diskusijas ne tik dėl tinkamo Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaveldinimo, bet ir dėl galimo jos atstatymo.
Rezoliucijos projekte prašoma Vyriausybės didinti finansavimą Paveldotvarkos programai, kas leistų daugiau lėšų skirti Lietuvos žydų paveldo sutvarkymui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt