Kultūra

2021.09.21 16:27

Natalevičiaus retrospektyvoje – kūrinys, padengtas dulkėmis, kurias autorius saugo kaip laiko auksą

LRT.lt2021.09.21 16:27

Henriko Natalevičiaus paroda „Tada ir dabar“ – apibendrinanti žymaus bei reikšmingo lietuvių tapytojo retrospektyva. Žiūrovams pristatomi įvairių metų darbai atspindi menininko kūrybinę raidą nuo žymiojo „Penketo“ (dar kitaip vadinto „kirmėlistais“) laikų praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje iki ne ką mažiau įkvepiančių ir spalvingų mūsų dienų, rašoma parodos organizatorių pranešime žiniasklaidai.

Kaip sakė parodos kuratorė Aistė Gabrielė Černiūtė, tapytojas yra iš tos ypatingos kartos, įkvėpusios ne vieną jauną žmogų studijuoti tapybą. Todėl, vos jo dirbtuvėje pamačiusi ankstyvuosius, po studijų baigimo sukurtus darbus, suprato, kad vienas įdomiausių dalykų yra stebėti, kaip menininko tapyba keitėsi metams bėgant, kaip niekada jis neatsisakė poetiškumo, siurrealistiškumo ir ieškojo asmeninio santykio su spalva.

Parodoje „Tada ir dabar“ eksponuojami darbai datuojami nuo 1978-ųjų iki šių, 2021-ųjų. Taip pat H. Natalevičiui būdingi aptapyti objektai ir tapybos miniatiūros. Parodos autorius suskaičiavo, kad 12 kūrinių ekspozicijoje rodomi viešai pirmą kartą. Paskutinį kartą tapytojo solo paroda vyko prieš aštuonerius metus, Vilniuje.

„Tapytojo H. Natalevičiaus kūryba tiesiog spinduliuoja tokiais apibūdinimais kaip legendinė, fantastinė, pasakiška ar stebuklinga. Kūrėjo paletė iš tiesų yra magiška. Tartum iliuzionistas, iš cilindro traukiantis kiškius, prieš mūsų akis tapytojas demonstruoja kur kas daugiau – daug daugiau, nei įstabiai subtilūs spalviniai deriniai. Neįtikėtina yra tai, kad iš pirmo žvilgsnio H. Natalevičiaus koloritas regisi paprastu, – rusvai pilkšvu, tačiau žiūrint į paveikslus (it vaivorykštė pilką ir lietingą vasaros dieną) spalvos sublyksi visais įmanomais pustoniais ir niuansais.

Panaši situacija yra ir motyvų bei siužetų atveju. Tapydamas banalius vaizdinius – duris, laiptus, gatves, tvoras, galop žmones ir jų figūras, H. Natalevičius, iš jų išminko ir suformuoja keistas, siurrealistines, fantasmagoriškas situacijas. Analogiškai ir ištapyti, aptapyti, objektai – buitiški daiktai, tapybos dėka virstantys magiškojo teatro dekoracijomis ar net personažais. Kaip sapne ar kokiame nors stebukle!“ – rašo dr. Vidas Poškus parodos anotacijoje.

Parodos atidaryme dalyvavo ir atsiminimais dalinosi kiti grupės „Penketas“ nariai: tapytojai Mindaugas Skudutis ir Bronius Gražys, bei ilgametis tapytojų „žodžio“ ginklanešys menotyrininkas dr. Viktoras Liutkus, (išleidęs 2017 m. apie šią menininkų grupę knygą: „Penketas. Tapybos anatomija“.)

M. Skudutis prisiminė, kad iš jų Henrikas, nors ir tylaus būdo, bet įdėjų turėdavo daugiausia ir orginaliausių: „Parodoje matau darbus iš 1978 metų, ką tik po akademijos, buvo idiegta, kaip reikia paišyti, o atsiranda kitokie paveikslai – tai buvo kažkas naujo ir drąsaus. Tuomet vieni pas kitus eidavome, dalindavomės idėjomis, taip atsirado mūsų bendraminčių grupė.“

B. Gražio pasakojimas persikėlė į sovietinius laikus, į jaunystę: „jaunystė yra visada graži ir nesvarbu, kokiu sudėtingu laikotarpiu ji pergyventa“. Kaip sudėtinga būdavo surengti grupines parodas, ką jau kalbėti apie personalines, ar išleisti kūrinių katalogą, svarbu buvo tapyti ir bendrauti.

Vienas iš eksponuojamų kūrinių parodoje reikalauja daug dėmesio, nes ant juodų rėmų yra nusėdusios ilgametės dulkės. Tapytojas H. Natalevičius niekada jų ir nevalė, laikui bėgant pastebėjo jų spindėjimą tarsi auksą ir švelnų medžiagiškumą tarsi zomšą. Dr. V. Liutkus atidaryme kalbėjo, jog jautrumas ir imponuoja, kad H. Natalevičius tarsi šnabžda paveiksluose, jis nerėkia, nenori demonstruoti tapybinės ekspresijos, o daugiau eina į tylą, į niuansą, į rūką.

„Gera buvo, atvažiavus iš Vilniaus atsidurti Henriko miške, prisiglausti prie jo šiltų sienų, pamatyti jaunystės dienų katiną ant tvoros ir apsikabinti rausvą torsą... Tapybos šnabždesiai švelniai švelniai ateina iš po meistriško teptuko ir aš imu galvoti, kad ant manęs nutūpusi plaštakė sparneliu paliečia ir mano akis! Ak, kaip sako ir rašo A. A. (Alfonsas Andriuškevičius), koks malonumas yra tokia tapyba!“ – teigiama dr. V Liutkaus įraše atsiliepimų knygoje.

Paroda Molėtų dailės galerijoje veiks iki spalio 31 dienos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt