Kultūra

2021.09.21 13:43

Naujas Klaipėdos koncertų salės direktorius Grabys: vadovui svarbu ne būti žinomam, o būti geru vadybininku

Karina Metrikytė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2021.09.21 13:43

Penkiolika metų nuo pat Klaipėdos koncertų salės įkūrimo jai vadovavo Danutė Žičkuvienė, nuo rugsėjo 14 dienos ją pakeitė konkursą direktoriaus pareigoms eiti laimėjęs žmogiškųjų išteklių valdymo specialistas, komunikacijos ekspertas, įvairių renginių vedėjas ir organizatorius, radijo ir televizijos projektų prodiuseris, žurnalistas Tadas Grabys.

„Aš grįžtu namo“, – teigia naujas Klaipėdos koncertų salės vadovas, jį LRT KLASIKOS laidai „Ryto allegro“ pakalbino žurnalistė Karina Metrikytė.


– Šis interviu vyksta prieš Jūsų susitikimą su dabartiniais Klaipėdos koncertų salės darbuotojais? Kaip ruošiatės būsimam pokalbiui ir kokius esminius klausimus ketinate pateikti savo pavaldiniams?

– Pirmiausia – jokių klausimų kol kas negalvoju klausti savo būsimų pavaldinių, kaip jūs pristatėte. Man svarbiausia – išgirsti juos. Aš noriu pirmiau su jais susipažinti, sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir emocijomis jie gyvena, pajausti jų darbo atmosferą, įsiklausyti į galbūt esamas problemas, jeigu jie jų turi, išgirsti ir gerų, teigiamų jų pavyzdžių.

Tik tada jau galėsiu klausti apie kokias nors ateities perspektyvas, ką jie planuoja daryti. Noriu su jais diskutuoti, kartu su jais priimti sprendimus, nes tai – geriausias vadovavimo įstaigai būdas, kai yra bendrai priimami sprendimai, o nėra vieno, kuris tiesiog bando įrodyti savo kažkokius veiksmus, galbūt ne visada ir teisingus.

Visai netrukus, po keleto valandų, [pokalbis įrašytas rugsėjo 14 d. – red.] aš įžengsiu į ponios Danutės Žičkuvienės kabinetą, ją pakeisiu jos darbo vietoje. Tikiu, kad kas jau kas, bet šis žmogus galės man parodyti tą teisingą kryptį, kaip turi atrodyti ateityje koncertų salė, kaip reikėtų ją vairuoti į priekį.

– Klaipėdos koncertų salės renginių ir veiklos strategija, sudaryta ankstesnės direktorės D. Žičkuvienės, bus vystoma dar kokį pusmetį. O kas paskui?

– Tikrai niekas nebus sugriauta. Tai galiu pažadėti ir garantuoti. Tikslo tokio nėra. Tikslas – kad kuo daugiau žmonių, ne tik klaipėdiečių ar regiono gyventojų, bet ir visos Lietuvos, atrastų Klaipėdos koncertų salę. Visų pirma, kaip ir minėjau, noriu pasikalbėti su pačiais darbuotojais – ką jie mano apie organizuojamus festivalius, įvairaus pobūdžio renginius, kokią jie turi viziją, kaip jaučiasi juos organizuodami? Tai yra viena medalio pusė.

Kita medalio pusė – reikia pažiūrėti ir pačius lankomumo skaičius, statistiką: kiek tie renginiai yra pagrįstai įdomūs, patrauklūs klausytojams ir žiūrovams, kurie lankosi koncertų salėje. Būtent tada, žinant tokią pradinę informaciją, jau galima galvoti, ką daryti ateityje. Bet, gink Dieve, nėra plano sugriauti ir tiktai kurti nauja. Galbūt pateikti daugiau į jaunimą orientuotų renginių ir festivalių? Nes mes turime auginti ir savo jaunąją kartą, ji turi domėtis, suprasti profesionalųjį meną. Ne vien pramogos yra tas dalykas, kuris suteikia žavesio mūsų gyvenimui.

– Kokias esmines problemas ar trūkumus pastebėjote iki šiol vykdomoje Klaipėdos koncertų salės veikloje? Kas Jums kelia didžiausią rūpestį?

– Nėra to rūpesčio. Mano siekis ir tikslas einant šias pareigas – padaryti taip, kad Klaipėdos koncertų salė būtų žinoma visoje Lietuvoje taip, kaip mes žinome Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kitų miestų profesionalaus meno įstaigas. Tai mano tikslas, kad Klaipėdos koncertų salė būtų matoma dar labiau, kad apie ją kalbėtų, į ją važiuotų ne tik vietos žmonės.

Viliuosi, kad mano turimi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniai ryšiai tam padės, turiu tikrai daug įvairių renginių organizavimo patirties. Esu organizavęs ir profesionalaus meno festivalius, yra tekę bendrauti ir su tarptautinį pripažinimą pelniusiais užsienio šalių muzikantais, ir su užsienio šalių ambasadoriais, reziduojančiais Lietuvoje, jų pagalba esame atvežę į Lietuvą tikrai ne vieną garsų atlikėją. Manau, kad reikia didinti žinomumą, populiarumą, tai aš to ir sieksiu.

– Mūsų klausytojams, neabejoju, yra įdomu, kokius festivalius esate rengęs arba prie kurių įgyvendinimo prisidėjote?

– Kuo aš labiausiai didžiuojuosi – tai buvo tarptautinis menų festivalis, organizuotas ne vienerius metus Klaipėdos rajone, Gargžduose. Ne paslaptis, aš pats esu iš pajūrio. Ir jeigu kai kam atrodo keistas sprendimas, kodėl noriu iš Vilniaus keltis į Klaipėdą ir dirbti Klaipėdoje, tai daug kam į šį klausimą tikriausiai atsakiau. Aš grįžtu namo. Aš grįžtu namo padėti savo bendruomenei.

Ir būtent tarptautinis menų festivalis su užsienio atlikėjais iš Izraelio, iš Ispanijos, kurie važiavo į Gargždus (juos nelengva buvo prisikviesti, nes reikėjo aiškinti, kas yra Gargždai, kai kuriais atvejais aiškinti ir kitas aplinkybes), šis festivalis yra tas, kuriuo didžiuojuosi labiausiai.

Bet tikrai jis ne vienintelis. Yra buvęs ir tarptautinis chorų festivalis, prie kurio įgyvendinimo reikėjo prisidėti. Be abejo, yra ir šiaip daug organizuotų įvairaus pobūdžio renginių. Tą galiu daryti, nes tai moku geriausiai. Kultūra ir menas yra mano gyvenimo dalis jau ilgą laiką.

– „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Klaipėdos kariliono festivalis“, „Permainų muzika“, „Salve Musica“, Vasaros koncertų ciklas, Klaipėdos tarptautinė violončelės akademija, Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis ir konkursas – tai Klaipėdos koncertų salės vystomi tradiciniai festivaliai. Ar ketinate koreguoti šį sąrašą ir kuria linkme?

– Tradicijas reikia saugoti. Šiuos tradicinius renginius Klaipėda turi turėti ir jie tikrai bus. Gal bus šiek tiek adaptuoti, pakeisti, nes aš, kaip ir minėjau, noriu pasikalbėti su darbuotojais, ką jie patys apie tai mano, kaip jie mato šių festivalių ateitį. Gal yra festivalių, kurie jau išsikvėpę? Juos galima atnaujinti arba pakeisti kitais. Šitas klausimas yra svarbus, bet kol kas dar per ankstyvas. Visų pirma – komandos bendras darbas ir bendri sprendimai padės išsiaiškinti, kurie festivaliai lieka ir bus, kokie yra, kokius auginsime ar kursime naujus.

– Jums laimėjus Klaipėdos koncertų salės direktoriaus konkursą turbūt ne vienas bičiulis domėjosi, klausė, kas paskatino arba kas turėjo lemiamą įtaką, kad Jūs nusprendėte dalyvauti biudžetinės įstaigos vadovo konkurse? Juk esate įspūdingą patirtį turintis televizijos laidų žurnalistas, prodiuseris.

– Aš labai mėgstu išvesti save iš komforto zonos, nes labai lengva priprasti gyventi įprastą, normalų gyvenimą, žinant, kas laukia ryte ir kas laukia vakare. Ne, tai yra ne man. Aš mėgstu iššūkius. Kaip jūs ir minite, patirtis žiniasklaidoje, prodiusavimas, turinio kūryba, kartu yra ir renginių organizavimas, meno sklaidos didinimas – tai yra irgi mano darbas, kurį dariau iki šiol. Ir tas noras išbandyti ką nors naujo, jis tikrai buvo stipresnis.

Priimti tokį kardinalų sprendimą buvo pakankamai lengva todėl, kad aš grįžtu namo. Nebus svetimas Klaipėdos miestas, man nebus svetimi jo žmonės. O dėl biudžetinės įstaigos? Manau, kad reikia keisti tą požiūrį. Visi darbai yra darbai. Taip, galbūt privačiame versle yra šiek tiek lengviau dirbti. Bet kodėl gi nepadarius to paprasto ir lengvo darbo biudžetinėje įstaigoje? Nes būtent jaunoji karta, jaunesni žmonės, kurie ateina, jie keičia.

Ir galbūt po dešimties metų su jumis, Karina, kalbėsimės ir jūs jau neklausite, kodėl nuspręsta eiti dirbti į biudžetinę įstaigą? Gal tai bus labai didelė garbė dirbti ir tarnauti savo valstybei? Aš tikiuosi, kad tai irgi šiek tiek pasikeis.

– Jūsų žiniomis, kuriuos konkurentus sugebėjote nurungti šiame konkurse?

– Žinau tik vieną žmogų, su kuriuo dalyvavau paskutiniame konkurso etape. Mačiau jį konkurso metu. O kas buvo iki tol, aš tikrai nežinau. Tik iš nuogirdų komentuoti kažką, kad buvo vienas ar kitas kandidatas…Gal gandų nekomentuosiu, nes jie gali būti ir netikri. Bet dėl to žmogaus, su kuriuo mes buvome galutiniame etape… Taip, galbūt jis labiau žinomas meno pasaulyje negu aš.

Bet vėlgi, pažiūrėkime iš kitos pusės. Vadovas, mano nuomone, neturėtų būti tas žmogus, kuris yra labai gerai žinomas, turi „Auksinį scenos kryžių“ ar yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Tai yra žmogus, kuris vadovauja įstaigai. Manau, kad čia svarbesni vadybiniai sugebėjimai tai daryti ir žmonės, kurie yra aplink tave. Tikiu, kad Klaipėdos koncertų salės darbuotojai yra kompetentingi ir profesionalūs. Mums tiesiog reikia surasti bendrą kalbą ir daryti darbus ateičiai, koncertų salės erdvėse organizuoti renginius. Jie moka gerai tai daryti.

Ko aš dar nežinau, ko man trūksta, kokių nors žinių, išgirdęs juos aš išmoksiu irgi taip gerai daryti. Labai tikiu, kad jiems padėsiu savo vadybinėmis žiniomis, nes turiu didelę vadovavimo įmonėms patirtį ir turiu tikrai nemažą patirtį darbo žiniasklaidoje, tai yra ir tie patys viešieji ryšiai, ir rinkodara. Tai padės siekti užsibrėžto tikslo, kad Klaipėdos koncertų salė būtų žinoma ir matoma ne tik Lietuvoje, bet ateityje, galbūt į kadencijos pabaigą, tai bus labai mylima ir gerbiama Baltijos šalių koncertinė įstaiga.

– Kurios Lietuvos koncertinės organizacijos vykdomą veiklą galėtumėte pavadinti siekiamybe?

– Nenorėčiau tai įvardyti kaip siekiamybės, norėčiau klausimą, jums leidus, pasukti kita kryptimi. Mano noras ir vizija, kad visos įstaigos, veikiančios profesionalaus meno lauke Lietuvoje, būtų vienoje bendrystėje, ir to siekti reikia dėl vieno paprasto, aiškaus tikslo – dėl Lietuvos žmonių meninio lygio kėlimo, dėl tos kokybės jiems sukūrimo ir perdavimo.

Jeigu reikėtų išskirti kurią nors vieną įstaigą, būtų išties sudėtinga. Ko gero, man širdžiai artimiausi šiuo metu būtų Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir Lietuvos nacionalinė filharmonija. Tai yra aukšto meninio lygio institucijos. Tikrai su dideliu malonumu, kai jau bus tokia galimybė, paskambinsiu filharmonijos vadovei, prisistatysiu, susitiksiu. Manau, kad Klaipėdoje turėsime galbūt ne vieną bendrą projektą, tai būtų mano didžiausias noras šiandieną.

– Dėkoju už pokalbį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt