Kultūra

2021.09.19 16:01

„Alisos stebuklų šalyje“ autoriaus Carrollio ir apysaką įkvėpusios mergaitės artima draugystė šiais laikais atrodytų įtartina

LRT.lt2021.09.19 16:01

Lewisas Carrollis – anglų matematikas, fotografas ir rašytojas, žinomas dėl fantastinės apysakos „Alisa stebuklų šalyje“ (1865 m.). Romanas yra tapęs vaikų literatūros klasika, puikiu nonsenso literatūros pavyzdžiu, vienu populiariausių grožinės literatūros anglų kalba kūrinių.

L. Carrollis buvo Charleso Lutwidge`o Dodgsono, matematiko iš Oksfordo universiteto, slapyvardis. Rašytojas gimė 1827 m. sausio 27 d. Češyro grafystėje, šiaurės vakarų Anglijoje, anglikonų dvasininko šeimoje, teigiama „Britannica“ enciklopedijoje.

Jau nuo mažens jis linksminosi pats ir linksmino savo šeimą atlikdamas stebuklingus triukus, marionečių šou bei rašydamas poeziją savo namuose „leistiems“ laikraščiams, rašoma poets.org.

Žymioji apysaka „Alisa stebuklų šalyje“ užgimė vieną saulėtą dieną L. Carrolliui plaukiojant valtimi Temzės upe su draugu Robinsonu Duckworthu bei trimis Oksfordo universiteto dekano Henry Liddellio dukromis Lorina, Alice bei Edith`a. „The New Yorker“ teigiama, kad mergaitės per pasiplaukiojimą prašė pramogų, tad L. Carrollis papasakojo fantastinę istoriją.

Anot „The New Yorker“, Alice Liddell paprašė L. Carrollio užrašyti pasakotą istoriją, jos rankraštį rašytojas per Kalėdas padovanojo A. Liddell. Tuo metu istorija vadinosi „Alice`s Adventures Under Ground“ („Alisos nuotykiai po žeme“), o pats rankraštis buvo itin kruopščiai parengtas ir neturėjo jokių klaidų. Paskutiniame puslapyje buvo įklijuota A. Liddell nuotrauka, po ja L. Carrollis savo ranka nupiešė mergaitės portretą.

L. Carrollis su A. Liddell buvo draugai ir kaimynai, rašytojas dažnai lankydavosi dekano H. Liddellio namuose. Mergaitės ir L. Carrollio artima draugystė šiais laikais atrodytų įtartina, tačiau karalienės Viktorijos laikų Britanijoje ji nebuvo laikoma netinkama, teigiama „The New Yorker“.

Paskatintas L. Carrollis ryžosi išleisti „Alisą stebuklų šalyje“, iliustruotą Johno Tannielo. Autorius į knygą įtraukė papildomų istorijų, neminėtų A. Liddell skirtame rankraštyje, rašoma „Britannica“.

Kaip teigiama dokumentiniame filme „The Secret World of Lewis Carroll“ (liet. Paslaptingas Lewiso Carrollio pasaulis) (2015 m.), Alisa buvo pirmoji pagrindinė veikėja moteris vaikų literatūroje.

Pasak Roberto Douglaso-Fairhursto, tyrinėjusio L. Carrollio biografiją, Alisos susitikimas su keistais stebuklų šalies veikėjais yra tarsi aliuzija į tai, kaip vaikams atrodo suaugusiųjų pasaulis. „Jie kalba nesuprantamus dalykus, pavyzdžiui, apysakoje minima Širdžių Karalienė frazė „nukirsti jam galvą“ mažai skiriasi nuo tėvų paliepimo vaikui eiti miegoti“, – svarsto R. Douglasas-Fairhurstas.

Jake`as Fioras, parašęs studiją apie „Alisą Veidrodžio karalystėje“, pažymi: „Šiose knygose – pirmieji psichodeliniai tekstai. Juose nėra moralinių pamokymų, tai iš tikrųjų autoritetų, teismų bei monarchijos parodija.“

Anot nonsenso literatūros tyrinėtojo Hugho Haughtono, ironiška, kad autorius, mėgęs tvarką, knygoje ją sulaužė. Štai, pavyzdžiui: keisti romane aprašyti žaidimai, kai vietoje lazdų naudojami flamingai, ar lenktynės, kuriose visi dalyviai nugalėtojai ir visi gauna prizus.

R. Douglasas-Fairhurstas, žvelgdamas į rašytojo pieštas iliustracijas rankraščiui „Alice`s Advetures Under Ground“, teigia: „Dauguma personažų atrodo liūdni. Galbūt taip yra, nes jis buvo prastas menininkas arba taip atskleidžia, kad veikėjai yra įstrigę stebuklų šalyje, tai kaip jų kalėjimas.“

„Alisa stebuklų šalyje“ sulaukė palaipsniui augusio populiarumo, jis paskatino parašyti tęsinį, paremtą istorijomis, pasakotomis H. Liddellio mergaitėms. „Alisa Veidrodžio karalystėje“, išleista 1971 m., buvo taip pat gerai įvertinta kaip ir pirmoji dalis, rašoma „Britannica“.

Istorijos paveikumą paliudija tai, kad ji vis įkvepia ateinančias menininkų kartas, pavyzdžiui, Salvadoras Dali iliustravo „Alisos stebuklų šalyje“ 1969 m. leidimą. O Yayoi Kusamos iliustruota „Alisa stebuklų šalyje“ turėjo daugiau taškelių ir moliūgų, būdingų japonų menininkei nei bet koks kitas leidinys, teigiama „BBC“.

Parengė Gabrielė Gokaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt