Kultūra

2021.09.16 09:29

Belgų cirko ir šokio kūrėjas: mane domina matematika, fizika, biologija ir chemija

LRT.lt2021.09.16 09:29

Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Naujojo cirko stotelės“ Visagine, Naujojoje Vilnioje, Baltupiuose ir Kirtimuose rugsėjo 17–23 d. programoje – 25-erių metų Pietas van Dycke`as, belgų cirko ir šokio kūrėjas, atlikėjas, treneris ir mokytojas įvairiose menų organizacijose, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.

Jo įvairiapusei kūrybai būdingas šokio ir cirko suliejimas, gravitacijos, pusiausvyros, laiko ir ištvermės ribų paieškos. Pastaraisiais metais tai vienas daugiausiai įvairių oficialių vertinimų sulaukusių Belgijos ir Nyderlandų judesio kūrėjų: 2015 m. jis gavo Geriausio belgų/olandų šokėjo prizą, 2018 m. laimėjo Jacques`o De Leeuwo premiją, 2020 ir 2021 m. scenos menų portalo „Theaterkrant“ kritikų buvo įvertintas, kaip „Daugiausiai žadantis kūrėjas“, o 2021 m. birželį už išskirtinį choreografinį talentą į Lietuvą atkeliaujančiame duete „ON POINT“ buvo apdovanotas vienu prestižiškiausių Nyderlanduose BNG Banko šokio prizu. Šiam perspektyviam scenos menų kūrėjui uždavėme keletą klausimų.

– Balansuojate tarp cirko ir šokio – ar galėtumėte papasakoti daugiau apie savo karjerą mene?

– Cirku pradėjau užsiiminėti, kai buvau septynerių – vietiniame jaunimo cirke savo gimtajame mieste Tynene, Belgijoje. Man cirkas patiko dėl to, kad tai hobis be konkurencijos – pats sau keli tikslus ir iššūkius. Tačiau po kelerių metų specializacijos akrobatikoje pajutau daugiau ryšio su perėjimais tarp kiekvieno akrobatinio triuko.

Pamažu pradėjau vertinti judesį ir šokį. Septyniolikos aš – sau labai netikėtai – dalyvavau šokio spektaklio atrankoje (choreografės Karolien Verlinden spektaklis „fABULEUS dUb“). Mane priėmė į tą šokėjo darbą ir tai buvo mano pirmoji šokio patirtis. Sudalyvavęs „dUb“ kūrime ir sklaidoje, norėjau visiškai pereiti prie šokio, todėl išbandžiau aukštąjį šokio išsilavinimą. Taip ir šokis atsirado mano kelyje.

– Koks Jūsų išsilavinimas?

– Tilburgo šokio akademija Fontys menų mokykloje. Ten studijavau modernaus šokio teatrą ir choreografiją.

– Tačiau iki tol Jūs taip pat baigėte matematiką kolegijoje Briugėje. Kaip įmanoma susieti tokias skirtingas veiklas: menas, kūrybiškumas ir matematika?

– Mane labai domina matematika, fizika, biologija ir chemija. Už viso to slypinčios teorijos, tai, kad galite sužinoti apie pasaulį, kaip jis sukurtas, kaip jis veikia, kokie kompleksiški yra įvairūs dalykai, mane visada domino ir žavėjo. Man patinka kurti labai aiškias struktūras.

Kai kurie vertintojai mano darbą taip ir vadina – „matematinis choreografijos būdas“. Cirkas ir fizika turi daug bendro: abi sritys grindžiamos, pavyzdžiui, gravitacijos dėsniais. Man patinka mesti iššūkį kūnui ir bandyti laiko, pusiausvyros, gravitacijos, ištvermės ribas. Patinka derinti įvairias veiklas ir matyti, kaip jos daro įtaką viena kitai.

– Cirkas vis dar suvokiamas prieštaringai: tradicinis cirkas – kaip pramoga, šiuolaikinis cirkas – kaip meno forma. Kaip apibūdintumėte save: esate linksmintojas? Menininkas? Sportininkas? Cirko artistas ar teatro kūrėjas?

– Mano kūrybą kritikai vertina kaip šokio ir cirko derinį. Bet man iš tikro niekad nerūpėjo atskiros disciplinos. Visada yra labai konkretaus tyrimo klausimas. Spektaklyje „ON POINT“, kuris atvežamas į Lietuvą, mano tyrimas buvo apie balansą.

Balansuokite įvairiais būdais: pažodžiui – išlaikydami pusiausvyrą, bet ir bendražmogiškai – ieškodami pusiausvyros santykiuose. Tyrimo dalis yra labai svarbi norint eiti toliau negu akivaizdžiausi judėjimo būdai. Jei taip galima suformuluoti, aš choreografuoju cirko artistus: tai galima apibūdinti kaip „šiuolaikinį cirką“, tačiau su lengva, linksma atmosfera.

– Profesionalai skiria tradicinį ir šiuolaikinį/naująjį cirką. Nepaisant to, šios dvi sritys tam tikra prasme yra susijusios, susipynusios. Šiais laikais dalis cirko taip pat jungiasi ir su šokio ar teatro menu – taigi, kokie yra rėmai, kur prasideda ir baigiasi cirkas?

– Priežastis, kodėl pradėjau šokti, kurti choreografiją, iš tikrųjų buvo įveikti „tradicinį“ cirką. Į jį dažniausiai žiūrima kaip į triukų/veiksmų seriją. Išties įspūdingą, bet be aiškaus turinio.

Šiuolaikinis cirkas naudoja tradicinio cirko „įgūdžius“, tačiau turi meninius rėmus, labai aiškią koncepciją, taigi ir motyvuotą pagrindą judėti scenoje, tam tikrą tikslą, kodėl atlieki konkrečius judesius/triukus. Ne tik darai triuką dėl triuko.

– Kaip įvairios šalys suvokia jūsų kūrinius – ar auditorija, žiūrovų reakcija skiriasi priklausomai nuo šalies geografinės padėties, kultūrinio regiono, kultūros ar bendrosios politikos aplinkybių?

– Man patinka kurti visiems: ta prasme, kad nekuriu konkrečios tikslinės žiūrovų grupės. Tą kūrybą vertina labai plati auditorija: vaikai, jaunimas, suaugusieji. Reakcijos apie „ON POINT“ visada yra labai šiltos ir entuziastingos. Smagu matyti, kad beveik po kiekvieno „ON POINT“ pasirodymo vaikai išbando keletą spektaklio triukų. Tai juos skatina judėti, žaisti, bandyti ir atrasti.

Mano tikslas – nešti žmonėms kultūrą. Į didelius miestus, bet taip pat ir į mažas ar mažai žinomas vietoves. Malonu stebinti, judinti, žadinti publiką. Mėgstu įvairovę. Kol mes galime pasiekti ir paliesti žmones menu, aš jaučiuosi laimingas.

P. Van Dycke‘o duetas „ON POINT“ bus parodytas: rugsėjo 18 d. Visagino sporto ir rekreacijos centro Akrobatikos salėje, 19 d. – Dūmų fabrike Naujojoje Vilnioje, 21 d. – Artūro Areimos teatre Baltupiuose, o 22 d. – Kirtimų kultūros centre. Pasirodymai – nemokami, registracija Visagine.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt