Kultūra

2021.09.14 13:09

Vilniuje – unikaliai paroda, skirta Gimbutienės gimimo šimtmečiui: organizatoriai ją vadina skolos grąžinimu mokslininkei

Ieva Žigaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.14 13:09

Vilniuje ruošiamasi archeologijos parodai, kuri, pasak Nacionalinio muziejaus, unikali ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu. Ji skirta žymios archeologės Marijos Gimbutienės gimimo šimtmečiui, organizatoriai parodą vadina skolos grąžinimu mokslininkei, kuri ilgą laiką svetur žinota plačiau nei Lietuvoje.

Iš Bulgarijos atvežtose dėžėse – septynių tūkstančių metų senumo radiniai. Į Vinių jie atgabenti ruošiant tarptautinę parodą „Deivės ir kariai. Marijai GImbutienei – 100“. Planuojama pristatyti tris šimtus radinių, kurie įkvėpė žymiausios lietuvės archeologės M. Gimbutienės hipotezes.

„Būtent šis eksponatas rastas vėliau, nei M. Gimbutienė parašė darbus apie statulėles. Bet dauguma jų atrodo taip pat. Atvertos rankos – tai tipinė dievų garbinimo arba maldos poza“, – pasakoja Varnos muziejaus archeologas dr. Vladimiras Slavčevas.

M. Gimbutienė, užsienyje žinoma Gimbutas pavarde, iš Lietuvos emigravo 1944 metais, daktaro disertaciją apgynė Vokietijoje, o didžiąją gyvenimo dalį praleido Jungtinėse Valstijose, ten tapo Kalifornijos universiteto profesore ir labiausiai išgarsėjo dėl dviejų iš savo pristatytų hipotezių – apie Senosios Europos civilizaciją su ramia ir taikia, moteriškas dievybes garbinusia bendruomene bei dėl kurganų migracijos hipotezės, teigiančios, kad taikią Europą prieš 6000 metų užkariavo iš Juodosios jūros pakrantės atvykę karingi ir raiti klajokliai.

Hipotezes rengiamoje parodoje iliustruoja būtent tie archeologiniai radiniai, kuriais mokslininkė kliovėsi jas iškeldama.

„Tai labai dideli ir ilgi ašmenys, pagaminti iš Bulgarijos šiaurės rytuose randamo titnago. Jie niekada nebuvo panaudoti, o pagaminti parodyti jų savininko aukštą padėtį. Ašmenys rasti Varnos kapinėse – jie yra anksčiausias įrodymas to, kad visuomenė buvo struktūrizuota, o tai prasidėjo penkto tūkstantmečio antroje pusėje prieš mūsų erą. Ten rasti ir seniausi aukso dirbiniai“, – atskleidžia V. Slavčevas.

Mokslininkę įkvėpę radiniai į Lietuvą atvežti iš penkiolikos muziejų ir įstaigų: didžioji dalis iš Bulgarijos, kiti – iš Ukrainos, Rumunijos, Sakartvelo, Moldovos, Suomijos, Latvijos.

Panorama. Ligoninėse užpildyta beveik 80 proc. COVID-19 lovų, stabdoma planinė chirurginė pagalba

„Aišku, pačios Gimbutienės publikacijos pravertė, parenkant eksponatus, kadangi ji net labai konkrečiai, labai konkrečius radinius yra aptarusi, analizavusi, iliustruodavo savo hipotezes“, – sako parodos kuratorė dr. Inga Merkytė.

Kuratorės teigimu, tai bus didžiausia Lietuvoje archeologijos tema surengta paroda. Ją Nacionaliniame muziejuje, Istorijų namuose, planuojama atidaryti rugsėjo 22 dieną. 2021-tieji paskelbti M. Gimbutienės metais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt