Kultūra

2021.09.13 11:59

„Sirenos“ pasitiks šūkiu „nepapasakotos istorijos išnyksta“: nuo pasivažinėjimo dviračiu iki atminties kauburėlių

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.09.13 11:59

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ prasidės už poros dienų: tylos apgaubtoms teatro istorijoms atskleisti šiais metais pasirinktas festivalio šūkis „Nepapasakotos istorijos išnyksta“. Britų komandos „Blast Theory“ kūrėjas Nickas Tandavanitjus pasakojo pastebėjęs, kad miesto gatvės per pandemiją ištuštėjo ir tapo tarsi filmo scena. „Šitas spektaklis apie savirefleksiją“, – sakė N. Tandavanitjus, kviečiantis spektaklio lankytojus sėsti ant dviračių ir minti kartu.

Rugsėjo 15–spalio 7 dienomis vyksiančios „Sirenos“ žiūrovus kvies išgirsti 5 užsienio ir 13 Lietuvos kūrėjų istorijų. Šalia tarptautinės programos ir lietuviškos vitrinos renginių – itin įvairi „Sirenų klubo“ programa, tinklaveikos renginiai, bei diskusijos, siekiančios apčiuopti teatro dabarties probleminių klausimų pulsą.

„Labai sudėtingu laikotarpiu bandėme išlikti pozityvūs“, – teigė meno vadovė Kristina Savickienė. „Daug galvojome apie festivalio šūkį. Ir lietuviška, ir užsienio programos dalis liko neparodyta pernai ir buvo perkelta į šiemet“, – sakė K. Savickienė. „Kai kurie spektakliai – gal nėra tiesiogiai susiję su aktualijomis, bet aukštos meninės kokybės ir vertos būti papasakotos istorijos“, – tvirtino meno vadovė.

Jau rugsėjo 15 d. „Sirenos“ kvies į britų komandos „Blast Theory“ renginį „Ir tarė dviratininkas“. Miestą patirti dviračiu ir užmegzti intymų dialogą su savimi siūlantys „Blast Theory“ kūrėjai „Ir tarė dviratininkas“ parodė jau daugiau negu dvidešimtyje pasaulio šalių. Patirtimis dalintis ir išbandyti šį renginį žiūrovai galės rugsėjo 15–23 dienomis. Dviračių startas prasidės Menų spaustuvės kiemelyje.

Atidarymo spektaklį galima patirti ir einant pėsčiomis, parengta ir versija neįgaliesiems. Šio spektaklio metu programėlė užduos klausimus ir ragins keliaujantįjį pasigilinti į save.

Britų komandos „Blast Theory“ kūrėjas Nickas Tandavanitjus pasakojo pastebėjęs, kad miesto gatvės per pandemiją ištuštėjo ir tapo tarsi filmo scena. „Kiekvieną tai palietė skirtingai. Pajutau, kad tai yra ypatingas patyrimas, kai gali sustoti ir pareflektuoti. Šitas spektaklis apie savirefleksiją. Šis spektaklis – labai paprasta patirtis, tikimės, kad pajusite, kaip smagu vieną valandą išvažiuoti ir keliauti neturint tikslo, reflektuojant, kas įvyko gyvenime, kur esi. Taip pat spektaklis įsijungia į diskusijas apie tvarius miestus. Dviračiai leidžia tapti tvarios filosofijos dalimi“, – sakė N. Tandavanitjus.

Vienas svarbiausių tarptautinės programos akcentų – vengrų režisieriaus Kornél Mundruczó spektaklis „Moters dalys“. Tai vienos moters, siekiančios turėti teisę apsispręsti dėl savo gyvenimo, paveikslas. Šiemet spektaklis buvo atrinktas į prestižinę Avinjono teatro festivalio pagrindinę programą. Žiūrovai spektaklį išvys rugsėjo 27 d. Naujojoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro salėje.

1963 metais filosofė, politologė Hannah Arendt parašė politinės teorijos knygą „Eichmannas Jeruzalėje: ataskaita apie blogio banalumą“. Atsispirdamas nuo jos, slovėnų režisierius Jernej Lorenci suvokė būtinybę spręsti blogio banalumo ir jo buvimo kiekviename žmoguje problemą tuomet, kai beveik visa Europa kelia klausimus dėl savo antifašistinių šaknų… Spektaklį „Eichmannas Jeruzalėje“ bus galima pamatyti rugsėjo 28–29 d. Lietuvos rusų dramos teatre.

Tarptautinėje programoje bus galima išvysti visuomet politiškai aktyvaus ir nevengiančio drastiškų priemonių scenoje režisieriaus Oliverio Frljićiaus spektaklį „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“, keliantį opius klausimus: ar tikrai mes, Europiečiai, esame geresni už kitus ir ar vienodai jaučiame nuoskaudą dėl šalia įvykusių tragedijų ir tų, kurios vyksta Vidurio Rytuose? „Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“ bus parodytas spalio 4–5 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje. „Šis spektaklis labai siejasi su migrantų ir pabėgėlių srautais ir mūsų santykis su tais žmonėmis, kurie kerta sieną. Labai verta pakalbėti tomis temomis, kurias kelia kūrybinė grupė“, – sakė K. Savickienė.

Spalio 6 d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje tarptautinę festivalio programą uždarys prancūzų menininko ir muzikanto Frank Vigroux estetine poema pavadintas darbas „Flesh“. Frank Vigroux šiame performanse tyrinėja akimirką, kuri seka po sukrėtimo – avarijos. Tai vienintelis vizualinio, tekstu nesiremiančio teatro kūrinys šiųmetėje „Sirenų“ programoje. Šis spektaklis sukurtas, remiantis paties F. Vigroux patirtimi, kai jis buvo arti mirties.

Praėjusiais metais dėl pandemijos atšaukta festivalio „Sirenos“ „Lietuviško teatro vitrina“ šiemet žiūrovus pakvies į gyvą susitikimą ir leis susipažinti su trylika kuratorių atrinktų darbų. Lietuvos teatro vitriną šiais metais kuruoja teatrologės, teatro kritikės Rimgailė Renevytė ir Ieva Tumanovičiūtė. Lietuvišką festivalio vitriną šiais metais planuoja aplankyti per 60 svečių iš užsienio šalių: teatro profesionalų, festivalių prodiuserių, teatrologų bei teatrų meno vadovų. 13 lietuviškos vitrinos darbų ekspertams bus parodyta rugsėjo 22–26 dienomis.

„Didžiausias iššūkis buvo dirbti dviese. Turėjome daug diskusijų, kol išsigryninome programą. Šiems metams spektaklius rinkome jau iš dviejų sezonų. Galvojome ir apie Lietuvos žiūrovą, ir užsienio svečius. Rinkomės ir skirtingus žanrus, ir skirtingų kartų kūrėjus“, – pasakojo R. Renevytė.

Lietuvos teatro vitriną kuratorės suskirstė į keturias kategorijas: „Meistrai“, „Eksperimentai“, „Tarpdisciplininiai“ ir „Jauni balsai“. Meistrų programoje bus parodyti režisierių Krystiano Lupos, Oskaro Koršunovo ir Arpado Schillingo darbai. Du pastaraisiais metais gimę Oskaro Koršunovo darbai – tikrovės klausimus keliantis „Žmogus iš Podolsko“ bei naujausias OKT/Vilniaus miesto teatro darbas „Otelas“ – burs šio režisieriaus kūrybą mėgstančią publiką.

Teatro meistras, vengrų režisierius Árpádas Shillingas kartu su Klaipėdos jaunimo teatru „Sirenose“ pristatys darbą „Įstrigę“ – čia susijungs šeimos istorija, kultūrinė kelionė per praėjusius dvidešimt penkerius metus, bei kova su priespauda ir bejėgiškumu. Tarptautinę atmosferą kurs ir Valstybinio jaunimo teatro produkcija – legendinio lenkų režisieriaus Krystiano Lupa`os spektaklis „Austerlicas“. Tai – epinė meditacija apie Holokausto traumą ir jos pasekmes individualaus žmogaus likimui.

Eksperimentinį teatrą leis pajusti lenkų režisieriaus Lukaszo Twarkowski`o kurta patirtis – spektaklis „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Į griežtas formas netelpantis renginys žiūrovams leis įsilieti į reivo muzika gyvenančios komunos gyvenimą, ir per vieną vakarą išgyventi visą komunos emocijų paletę. Eksperimentus scenoje pratęs du aktorių, debiutuojančių režisieriais, darbai: Dariaus Gumausko spektaklis, analizuojantis žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje „Mongolija“ (OKT/Vilniaus miesto teatras) ir Dainiaus Gavenonio darbas „Laisvė“ (produkcija – VšĮ „Darbininkai“). Spektakliu siekiama kalbėti apie laisvės ribas bei kokią atsakomybę turime prieš save ir kitus laisvės koncepcijoje?

Tarpdisciplininę atmosferą kurs Karolio Kaupinio „Radvila Darius, Vytauto“ (Operomanijos produkcija) – tai gyvas dialogas tarp keturių instrumentalistų gyvai atliekamos muzikos ir videoištraukų iš LRT archyvų, kuriuose su meile ir humoru atsispindi ankstyvasis nepriklausomybės laikotarpis, įstabusis devintasis dešimtmetis. Šioje programoje bus parodytas teatro ir šokio ribas nutrinantis Gretos Grinevičiūtės kūrinys – „Šokis objektui ir vaikui“ (Meno ir mokslo laboratorija). Kūrybinė komanda kels klausimus apie visuomenėje savaime suprantamus kanonus, norą ar nenorą susilaukti vaikų.

Estijoje, Vaba Lava teatre sukurta Kamilės Gudmonaitės šiuolaikinė opera „Ledynai“ taip pat pateko į tarpdisciplinių spektaklių kategoriją: jungiant garsą, dokumentinę medžiagą, dramą bei šokį, šiuolaikinėje operoje tiriama kartų konflikto tema: kuo ir kodėl skiriasi karta, gimusi Sovietų sąjungoje, nuo jų vaikų, gimusių jau nepriklausomoje Lietuvoje? Spektaklio gastroles Lietuvoje organizuoja teatras „Utopia“.

Lietuviško teatro vitriną praturtins trys jaunieji Lietuvos teatro vardai – Valstybinį jaunimo teatrą atstovaujantis režisierius Adomas Juška ir jo darbas „Miego brolis“, pasakojantis istoriją apie ypač jautrų žmogų – Johanesą Eliją Adlerį, jo santykį su meile, muzika ir mirtimi ir Eglė Švedkauskaitė savo spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ žiūrovą pakvies į išsitempusį laiką, kurio rėmuose skleidžiasi nerimas: į opresyvią, namus aplankančią realybę, kurią pjesės personažai naiviai laiko pakankamai tvirta. Jaunų balsų ciklą užbaigs režisieriaus Antano Obcarsko „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Šis darbas pasakos apie teisingumo troškimą.

„Šia programa kviečiame skaičiuoti, kiek vyrų ir moterų, valstybinių ir nepriklausomų teatrų. Kokios programos įtvirtina nelygybę, o kokios skatina įvairovę?“, – teigė I. Tumanovičiūtė.

Neišvengiama, kiekvienais metais teatro ribas kviečianti trinti „Sirenų klubo“ programa – itin spalvinga ir įvairi: festivalyje jau antrus metus bus pristatytas alternatyvus audiogidas. Audioteatro „Bilietų nėra“ sukurtą pasivaikščiojimą „Neišgirsta Vileika“ sudaro aštuonios stotelės, išsidėsčiusios Naujosios Vilnios rajone. Atrasti šį audiogidą bus galima viso festivalio metu ir jam pasibaigus.

Rugsėjo 23 d. 19 val. Menų spaustuvėje įvyks „Sirenų“ festivalio atidarymo renginys – muzikinis performansas, tyrinėjantis tylos fenomeną – „Sonic Fiction“. Kūrinyje septyni „Synaesthesis“ ansamblio muzikantai nagrinėja šiuolaikinės muzikos atlikėjų veiklos lauką. Specialiai šiam audiovizualiniam performansui tylos tema parašytos keturios kūrinių premjeros (autoriai Gintaras Sodeika, Arturas Bumšteinas, Rita Mačiliūnaitė, Agnė Matulevičiūtė).

„Atlikėjai kūrinius atliks be instrumentų“, – intrigavo A. Matulevičiūtė.

„Sirenų klube“ šiemet pristatomas ir inovatyvus pasivaikščiojimų formatas. Trijų kompozitorių ir garso menininkų (Dominyko Digimo, Edvino Kopcevo, Vitalijaus Červiakovo) specialiai „Sirenų“ festivaliui sukurti garsiniai pasivaikščiojimai (soundwalks) skatina nutilti, o tyloje išgirsti bei patyrinėti kasdienį mus supantį garsovaizdį visiškai kitaip. Rugsėjo 18 ir 20 d. 19:30 val. Lazdynų Pelėdos skvere Dominyko Digimo pasivaikščiojimai kvies interaktyviai patirti garsines erdves.

Rugsėjo 26 d. 11 ir 14 val. Edvinas Kopcevas lauks „Draugystės“ autobusų stotelėje ir pakvies įsiklausyti į mažai pažįstamą Naujosios Vilnios rajoną, iš kurio autorius ir kilęs. O spalio 2 ir 7 dienomis Vitalijaus Červiakovo pasivaikščiojimas „Tylėjimai“ virs tam tikra meditacijos forma, nes ėjimas tyloje pasirinkta kryptimi truks nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Renginiai nemokami, tačiau išankstinė registracija būtina. Norint patekti į šiuos pasivaikščiojimus, reikia rašyti motyvacinį laišką ir dalyvauti atrankoje.

„Sirenų klubo“ programoje – ir dviejų jaunų moterų režisierių darbai. spalio 1 d., 19 ir 21 val., kultūros komplekse SODAS 2123 įvyksiantis performansas, tiriantis moters perspektyvą scenos ir vizualiojo meno lauke – „Žiūrėdama viena į kitą“ (rež. Eglė Švedkauskaitė). O spalio 1 d. vakare vyks tradiciniai tylieji šokiai (Silent Disco), kurie šiemet nusikels į Lukiškių kalėjimą. Renginio pradžia – 22 val.

Vėlesnį spalio 5 d. vakarą Vilniaus Mažojo teatro rūsyje – itin intymioje kamerinėje aplinkoje žiūrovams visiškai naujai atsiskleis klasikinė Williamo Shakespeare`o komedija „Kaip jums patinka“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė).

K. Savickienė teigė, kad buvo atsisakyta diskusijų po spektaklių ir vietoje to paskelbtos atskiros diskusijos, kurias kuruoja teatrologė, dramaturgė Kristina Steiblytė.

Festivalio metu vyks teatrologės, dramaturgės Kristinos Steiblytės vedamos diskusijos, siekiančios apčiuopti teatro dabarties probleminių klausimų pulsą: pirmoji diskusija įvyks rugsėjo 21 d. Menų spaustuvės Kišeninėje salėje – „Išliekamieji viruso padariniai“ – kelsianti klausimus ar grįžti prie įprasto teatrinio gyvenimo reikia, ir kaip planuoti teatro ateitį, kai nežinia net kaip kalbėti apie dabartį? Rugsėjo 29 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks Lietuvos Kultūros Instituto inicijuojama diskusija „Dramaturgijos vertimai“.

„Smagu, kad atvyksta daug svarbių svečių, kurių Lietuvoje dar nėra buvę“, – kalbėjo K. Streiblytė.

Spalio 1 d. trečioji diskusija vėl kelsis į Kišeninę salę – „Neįmanomas teisingumas“ – apie kolektyvinės traumos pasekmes ir su ja gyvenančias bendruomenes bei kartas. Ar viešas kalbėjimas apie tai, kas buvo nutylėta, gali atkurti teisingumą? Bei koks tokiose situacijose vaidmuo tenka menininkams? Pokalbių ciklą spalio 7 d. užbaigs diskusija „Kas paslėpta po parketu?“ (Menų spaustuvės Kišeninė salė) – Yanos Ross režisuotame spektaklyje „Vienos miško pasakos“ parketo kauburėliai nurodo, lyg po parketu būtų pakišta tai, apie ką nesinori kalbėtis. Kas gi slepiasi po parketu Lietuvos teatre? Kas nutylima, ignoruojama, kokie yra skirtingų teatro kūrėjų kartų estetiniai ir vertybiniai skirtumai?

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ įvyks rugsėjo 15–spalio 7 dienomis. „Sirenų klubo“ renginiai nemokami, tačiau į juos reikalinga registracija. Registruotis galima internetinėje svetainėje www.sirenos.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt