78-ajame Venecijos kino festivalyje lietuvių režisieriaus Lauryno Bareišos debiutinis pilnametražis filmas filmas „Piligrimai“ išrinktas geriausiu konkursinės programos „Horizontai“ filmu.
„Horizontai“ yra antroji pagal svarbą prestižinio Venecijos kino festivalio programa, skirta jauniesiems kino kūrėjams ir talentams, kurių juostos pasižymi drąsa, originalumu ir naujomis estetinėmis kino raiškos formomis.
Filmo prodiuserė Klementina Remeikaitė LRT.lt teigė negalinti patikėti tokiu dideliu pasiekimu.
„Esame šoke ir čia tiesiog yra neįtikėtina. Tikrai nesitikėjome ir negalime patikėti. Čia yra mano ir Lauryno pirmas pilnametražis filmas. Tiesiog, nežinau, vieną kartą per amžius taip nutinka, kad lietuviškas filmas būna taip įvertintas. Esame labai labai laimingi“, – sakė K. Remeikaitė.

„Tai filmas, tobulai tinkantis tokiam konkursui, kaip „Orizzonti“ (liet. „Horizontai“) – ši programa siekia parodyti netradicinius ir drąsius tiek pasakojimu, tiek stiliumi darbus“, – kalbėjo 78-ojo Venecijos kino festivalio atstovas, vienas „Orizzonti“ programos sudarytojų Paolo Bertolin.
Į filmo „Piligrimai“ premjerą Venecijos kino festivalyje atvyko filmo kūrybinė grupė – pats režisierius L. Bareiša, operatorius Narvydas Naujalis, pagrindinių vaidmenų atlikėjai –aktoriai Gabija Bargailaitė ir Giedrius Kiela, – prodiuserė K. Remeikaitė.

Filmas „Piligrimai“ vyksta Karmėlavoje ir pasakoja apie du žmones, atvažiuojančius į miestelį, kur buvo nužudytas jiems artimas žmogus. Filme persipina atminties, netekties ir keršto temos, o siužetas turi sąsajų su ankstesniais trumpametražiais režisieriaus filmais. L. Bareiša sako, kad pagrindinė filmo tema – kaip žmogui pavyksta susitvarkyti su patirtomis traumomis.
L. Bareiša pirmą kartą Venecijos kino festivalyje dalyvavo 2017 metais su trumpametražiu filmu „Pirtis“, šį kartą čia rodo debiutinį ilgametražį filmą, kuris dalyvauja „Horizontų“ konkursinėje programoje. Šioje festivalio programoje kasmet dalyvauja kelios dešimtys filmų, joje ypatingas dėmesys skiriamas jauniems kino kūrėjams, kurių filmai išsiskiria drąsa, originalumu ir naujų kino formų paieška.

„Pats pirminis impulsas, manau, yra iš to, kaip tvarkytis su tokiais įvykiais: perskaitai laikraštyje, kad užmušė kažką tavo mieste. Vis tiek yra kažkokia forma kolektyvinės traumos. Tai yra tas asmeniškas dalykas, nuo ko viskas prasidėjo“, – Festivalyje LRT TELEVIZIJAI anksčiau sakė L. Bareiša.
Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė aktoriai G. Bargailaitė ir G. Kiela. Gabijai, šiuo metu studijuojančiai aktorinį meistriškumą, tai pirmas vaidmuo kine. Aktoriai pabrėžia, kad labai svarbu kuriant filmą buvo tai, kad režisierius jį filmavo chronologiškai, tai padėjo kurti vaidmenis.
„Kažkaip atrodo, kad gali išvaidinti, visiškai nesuprantant, kad tai yra filmavimai. Tu būni ten, būni toje realioje vietoje ir tada tai tiesiog baigiasi. Ta chronologija buvo didelis pliusas. Ir kadangi mes ten, Karmėlavoje, gyvenome, tai, atrodo, ir tas miestas įsėdo į mus“, – anksčiau pasakojo aktorė.

Aktorius G. Kiela sakė, kad Venecijoje jam įvyko tikra filmo premjera, nes jis dar filmo nematė.
„Tematika ir pats filmas, pats scenarijus – liūdnas, sunkus. Bet mes filmavome labai lengvai ir tai padėjo, nes nelengvas filmas“, – tikino aktorius.
Venecijos kino festivalyje penktadienį buvo dar vieno lietuviško filmo premjera – taip pat konkursinėje „Horizontų“ trumpametražių filmų programoje buvo parodytas režisieriaus Sauliaus Baradinsko filmas „Techno, mama“.
Tarptautinis Venecijos kino festivalis yra seniausias pasaulyje kino festivalis, įkurtas 1932 m. ir kasmet vykstantis rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje Venecijos miesto Lido saloje, Italijoje. Festivalis yra didesnio kultūrinio renginio – Venecijos bienalės – dalis ir vienas svarbiausių A klasės kino festivalių pasaulyje, lygiuojantis su Berlyno ir Kanų kino festivaliais.