Kultūra

2021.09.09 18:01

Valdovų rūmų renesansinis sodelis pasipuošė Bonos Sforcos bareljefu: atvežė itališką kultūrą, mylėjo Lietuvą

LRT.lt2021.09.09 18:01

Vilniaus krašto bajorų sąjunga padovanojo Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos (1494–1557) bareljefą.

Skulptoriaus Jono Gencevičiaus iš bronzos ir marmuro sukurtas, auksuotas ir emaliu puoštas bareljefas nuo šiol puoš atkurtą Bonos Sforcos renesansinio sodelio sieną.

Bonos Sforcos asmenybę Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai pasirinko ieškodami ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų. Pasak šios idėjos autoriaus ir vieno iš Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų, senatoriaus Donato Baikščio, Bona Sforca yra pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformatorė, atvežusi itališkąją kultūrą ir mylėjusi Lietuvą. Kitaip nebūtų valdovų rezidencijoje Vilniuje praleidusi septynerių metų.

Bareljefo atidengimo iškilmėse dalyvavęs Vilniaus universiteto rektorius, prof. dr. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad „Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje santuokos buvo politinis įrankis, siekiant didesnės įtakos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506–1548) santuoka su Bona Sforca – ne išimtis. Tiesa, būtent ši sąjunga atvėrė naujus valstybės politikos horizontus, rodė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ambicijas.“

„Su Bona Sforca galime drąsiai sieti Renesanso atėjimą į Lietuvą, jos įtaka rūmų kultūrai buvo didžiulė. Milano kunigaikščio Džano Galeaco Marijos Sforcos bei Neapolio karalaitės Izabelės Aragonietės duktė už Žygimanto Jogailaičio, vadinamo Senuoju, ištekėjo būdama 24-erių metų amžiaus. Jaunoji valdovė išsiskyrė ne tik grožiu, bet ir valdingu charakteriu, taip Lietuvos istorijoje sukurdama naują, stiprios moters valdovės portretą“, – teigia R. Petrauskas.

Bonos Sforcos bareljefo autorius, skulptorius Jonas Gencevičius, kurdamas valdovės atvaizdą, teigia nenorėjęs pavyzdžiu imti dažnai naudojamų vėlyvųjų Bonos Sforcos portretų, kurie buvo piešti po Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506–1548) mirties, kai ji jau buvo našlė. Todėl bareljefas sukurtas pagal graviūrą, kai Bona Sforca dar buvo jauna.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko teigimu, Bonos Sforcos bareljefui parinkta vieta Bonos Sforcos vardu pavadintame renesansiniame sodelyje, kad visi vilniečiai ir svečiai, eidami pro muziejų, galėtų pasigrožėti kūriniu, prisiminti šią iškilią asmenybę.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.