Kultūra

2021.09.09 13:16

Koršunovas pristatė naują OKT sezoną: mano išėjimas į Nacionalinį teatrą nieko iš esmės nekeičia

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.09.09 13:16

Rugsėjo 9 d. OKT / Vilniaus miesto teatre įvyko naujojo sezono pristatymas. „20 metų yra daug, sakoma, kad teatras gyvena tiek, kiek šuo. Mano išėjimas į Nacionalinį teatrą nieko iš esmės nekeičia, nes mūsų teatras yra idėja, konceptas. Teatras gyvas, jaunas, pristatantis jaunus ir nebe, įdomiausius režisierius“, – tikino O. Koršunovas.

„Kodėl mus vis dar kankina Kito baimė, o mūsų visuomenės kone kertine fraze vis dar išlieka „Taip, aš suprantu ir toleruoju, bet...“ – šiuos klausimus kelia ir atsakymų į juos ieškos OKT 22-ajame sezone, jame žiūrovų laukia net 12 premjerų.

„Saulėta Katalonija susijungė su saulėta Lietuva“, – nuotoliniu būdu iš Barselonos pasisveikino Oskaras Koršunovas. „Gal mes net būsime rekordininkai pagal premjerų kiekį. Po pandemijos žiūrovui siūlome labai įdomų repertuarą. Praeitą vasarą sugebėjome atšvęsti savo dvidešimtmetį, atidaryti „Zoom`o“ teatrą pačiame karantino įkarštyje. 200 tūkst. žiūrovų pamatė „Alpulį“, – džiaugėsi O. Koršunovas.

„Teatras išlieka jaunas, laikui nepavaldus. Kodėl teatras nepavaldus laikui? Nes jis grįstas kitais principais – atviras žmonėms, idėjoms, demokratiškas ir jame dirba patyrę žmonės. Mūsų teatras bendradarbiauja su kitais teatrais, kurie kartais susikūrė pagal mūsų analogiją“, – sakė režisierius.

Kito, svetimo, kitokio tema vienaip ar kitaip apmąstoma bus šiame sezone. „Mes sąmoningai nekonceptualizavome, bet pamatėme, kad visas premjeras jungia ši tema“, – tikino režisierius.

„Kito tema į teatrą ateina savaime. Kitas ateina ir į mūsų realybę, pradeda belstis į mūsų duris. Teatras – ne tik žinių šaltinis, bet ir pranašystė. Oskaras pradėjo repetuoti „Otelą“, kiti režisieriai ėmė kurti savo koncepcijas, dar viso to nebuvo“, – pasakojo OKT literatūros konsultantas Kasparas Pocius.

K. Pocius sako, kad galima taip priartėti prie Kito, kad galime kurti bendrus planus, bendras strategijas ir pradėti nebebijoti dėl savo privilegijų, kurias neva turime, nors visi esame lygūs. Lacanas, anot Pociaus, sako, kad, susitikdamas Kitą, susitinki save, tą savo pusę, kurios manei, kad nebėra: „Nemylime Kito, kai apleidžiame save. Menas turi šitas temas moderuoti, nes kartais politikams ir visuomenei būna apie tai kalbėti pernelyg sunku.“

22-ojo sezono ašis – COVID-19 pandemijos vėjų blaškytas, tačiau juos atlaikęs Williamo Shakespreare`o „Otelas“, režisuotas O. Koršunovo. „Otelo“ tema taip pat yra Kitas, sako jis. Viena moteris Gdanske akcentavo, kad mato juodaodės, moters ir lesbietės temas kaip Kito atskirtis, pasakojo režisierius.

Antroji premjera – Kamilės Gudmonaitės ir spektaklyje vaidinančių negalią turinčių aktorių „Šventė“. „Tokio dalyko Lietuvoje dar nebuvo“, – tikino O. Koršunovas.

„Norėčiau pasidžiaugti šio sezono tema. Kaip menininkė ir žmogus paskutiniuosius metus nagrinėju Kitą, į šią kategoriją ir noriu kreipti savo kūrybą. Man svarbus skirtingumo įtvirtinimas. Negalią aš spektaklio procese visiškai pamiršau. Tai – spektaklis, kuris kviečia žiūrovą švęsti skirtingumą, kiekvieną priimti savo skirtingumus. Akloji zona visuomenėje – neįgalumas, beveik kas dešimtas Lietuvoje turi neįgalumą“, – pasakojo K. Gudmonaitė.

„Kodėl jų nėra viešuose renginiuose? Kodėl jų nematome? Norėjosi žengti žingsnį į jų priėmimą, išgirsti, ką jie nori pasakyti, kaip nori egzistuoti ir būti. Spektaklio forma – buvimas kartu su žiūrovais ir taip įvyksta grupinė terapija“, – sakė K. Gudmonaitė. Anot jos, OKT būdinga realybei įsiveržti į spektaklį. Vaidybos spektaklyje nėra daug, tai yra liudijimai. Pagal jų liudijimus buvo sukurta dramaturgija.

Dariaus Gumausko režisuojama „Detoksikacija“ – tai dramaturgės Birutės Kapustinskaitės originalus, iš pačių spektaklio kūrėjų pasakojimų sukurtas scenos meno kūrinys, paremtas asmenine patirtimi.

Martino Bellemare`o „Laisvė“, režisuojama Dainiaus Gavenonio, pasakoja apie tvarkingą, ekologišką, struktūrizuotą visuomenę, kuri suteikia ir legalizuoja piliečių laisvę nuspręsti, kada, kokiu būdu jie nori nutraukti savo gyvenimą. „Tai labai intriguojanti pjesė“, – sako O. Koršunovas.

Spektaklio „Portalas“ režisierius Mantas Jančiauskas kalbėjo: „Bandėme atsakyti, kas yra blogis. Viskas prasidėjo nuo pojūčio, kad vyksta tam tikri lūžiai. Nusprendėme, kad turime pasakoti apie paprastą žmogų, po truputį tampantį blogiu. Naudojame žaidimą, žaidžiantis spektaklyje veikėjas ir yra įtraukiamas į radikalumą. Blogis dažnai reiškiasi tada, kai žmogus gali tapti anonimiškas“, – kalbėjo M. Jančiauskas.

Režisierius prisipažino, kad norėjosi intymesnės erdvės, kad aktorius ir žiūrovas galėtų pajausti vienas kitą.

Lauros Kutkaitės režisuojama Sarah`os Kane „Fedros meilė“ – tai graikų mito apie princą Hipolitą ir jo geidusią pamotę Fedrą parafrazė. „Su Sarah Kane susidūriau dar studijuodama. Tai dramaturgija, kuri neina į jokius kompromisus, turi smūginės jėgos. Koršunovas – lyg Sarah`os Kane atstovas Lietuvoje. Man svarbu, kad esu tokio amžiaus kaip Sarah Kane, kai ji atėmė sau gyvybę“, – kalbėjo L. Kutkaitė.

Jos atspirties taškas – Sarah`os Kane žodžiai „puikiausias būdas šlovinti gyvenimą – sukurti kažką gražaus apie neviltį“. Anot L. Kutkaitės, spektaklyje bus keliami klausimai, ar sąmoningas gyvenimas nuodėmėje gali būti tyresnis nei vėl kartoti ir išpažinti nuodėmes, ar įmanomas radikalus sąžiningumas prieš patį save.

Scenos šviesą taip pat išvys kartu su Šiuolaikinės intelektualios klounados teatru ir LMTA Meno centru kuriamas spektaklis „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis), O. Koršunovo mokinių darbai – Jokūbo Brazio „Čaika“ pagal Antoną Čechovą ir Aurimo Valkiūno „Pagalvinis“ pagal Martiną McDonagh`ą, Nauberto Jasinsko „Pelikanas“ pagal Augustą Strindbergą, Eglės Kižaitės „Dramblys“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę, taip pat O. Koršunovo spektaklis pagal Haroldo Pinterio pjesę „Išdavystė“.

„Čaika“ – tai bus įvykis teatre“, – žadėjo O. Koršunovas.

Toliau bus rodomas Neringos Bulotaitės spektaklis „Kas nebijo Virdžinijos Vulf?“, režisuojamas kompozitoriaus Antano Jasenkos, ir aktorės Editos Užaitės spektaklis „Nuoga“ pagal Milos Fakhurdinovos pjesę, režisuojamas baltarusių opozicijos režisieriaus Aleksandro Marčenko.

OKT užsienio reikalų vadybininkė Audra Žukaitytė sakė, kad dvejų metų gastrolės nuplaukė, tačiau šiais metais vėl randasi planų, vilčių. Gdansko Shakespreare`o festivalyje jau parodytas „Otelas“, planuojama spektaklius išvežti ne į vieną šalį, nes tai, anot jos, svarbi OKT veiklos dalis. Rusija ir Rumunija – kitos „Otelo“ tarptautinės kelionės stotelės. Spalį spektaklis bus pristatytas Sankt Peterburge, gegužę – Krajovoje. Į pirmas gastroles užsienyje leidžiasi O. Koršunovo spektaklis „Šokis Delhi“ pagal Ivano Vyrypajevo pjesę. Spalio mėnesį jis bus pristatytas Rumunijos nacionaliniame teatre.

„20 metų yra daug, sakoma, kad teatras gyvena tiek, kiek šuo. Mes neturime pasikartojimų, neturime laiko naštos, mes atviri kūrybai ir visiems. Mano išėjimas į Nacionalinį teatrą nieko iš esmės nekeičia, nes mūsų teatras yra idėja, konceptas. Teatras gyvas, jaunas, pristatantis jaunus ir nebe, įdomiausius režisierius“, – tikino O. Koršunovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt