Kultūra

2021.09.03 10:50

Pristatyti Nacionalinės koncertų salės projektai: svarbu nuspręsti, kas taps operatoriumi

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.09.03 10:50

Rugsėjo 3 dieną žiniasklaidai pristatyti Nacionalinės koncertų salės projektiniai pasiūlymai, vaizdo medžiaga, pasiūlyta virtualiai pasivaikščioti po būsimą objektą. 2023 metais planuojama įkasti statybų pradžios kapsulę. „Svarbu, kad projektas neatsidurtų stalčiuje“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys. Projekto kainą augino, anot R. Šimašiaus, ne nauji sprendiniai, o nauji reikalavimai.

„Vienas Kultūros ministerijos šios kadencijos darbų buvo įvertinti visą procesą, tiek kalbant apie kainą, tiek apie terminus. Būta nerealių dalykų. Mūsų darbo grupė su savivaldybe ir kultūros žmonėmis skaidė didelius klausimus į mažesnius. Reikia ar nereikia tokio objekto? Jis tikrai galėjo būti ir anksčiau. Kiekvienas save gerbiantis miestas turi šiuolaikinę koncertų salę. Lietuvoje tai buvo spraga, kurią reikia užpildyti. Klestinti kultūra reikalauja pačių geriausių sąlygų“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Man džiugu, kad pavyko nuslopinti tam tikras įtampas, kalbant apie muzikos ir kitų scenos menų poreikius. Didžioji salė bus paskirta rimtajai klasikinei muzikai. Galvojant apie tvarų modelį, reikalinga ir repeticijų salė, o mažojoje salėje prioritetas teatrui ir šokiui, bet čia ir aibė kitų veiklų ras savo vietą. Tautos namų pastatas skirtas edukacijoms ir ekspozicijoms. Turime aiškiai susitarti dėl operatoriaus. Džiaugiuosi, kad susitarta, kad operatorius turėtų būti kitoks. Susitarta, kad neturėtų būti Simfoninis orkestras, nes tai daugiafunkcis objektas. Svarbu, kad projektas neatsidurtų stalčiuje“, – kalbėjo S. Kairys.

„Basanavičius ieškojo vietos lietuvių tautos namams. Prieš kelerius metus pavyko išpirkti pastatą, su ministerijos pagalba buvo nugriautas sovietinis pastatas, kuris daugeliui, be abejonės, kėlė sentimentų. Šis projektas stiprus tuo, kaip suskaido erdvę. Mums kaip savivaldybei rūpi ir kaip ten kultūrinis gyvenimas virs, ir kaip objektas įsipaišo į urbanistinį veidą“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Koncertų salės projektą papildo ir visas Tauro kalno šlaitas, taip pat parkas, sodas, kur yra buvusių kapinių teritorija, – projekto autorius į tai jautriai pažiūrėjo. Paskutinis dalykas – Cvirkos skveras, kuris vadinsis kitaip. Net neabejoju, kad Nacionalinė koncertų salė bus visiškai naujas potyris. Miesto panorama bus stebima ne iš mašinų, o iš pastatų terasų“, – pasakojo R. Šimašius. Cvirkos paminklą, anot R. Šimašiaus, leista perkelti, o skvero struktūrą svarbu išlaikyti.

„Objektyvumas buvo įmanomas tik pasakant, kad ta skulptūra ir jos povyza, žinutė nėra paveldo vertybė. Nekalbu apie rašytojo kūrybą. Muziejus – geriausia vieta, kur tas atvaizdas galėtų atsirasti. Šiame skvere neišdygs naujų stiklinių statiniū, ši vieta ir toliau atliks viešąją funkciją. Skveras – to meto planavimo paveldas“, – sakė S. Kairys.

Anot R. Šimašiaus, labai svarbu, kad operatorius turėtų žodį vykstant statyboms, kad nebūtų pasipiktinimo dėl statybų jau po laiko. Jo teigimu, svarbu, kad tai būtų visos Lietuvos, o ne vienos įstaigos koncertų salė. „Mes tikrai esame dėkingi Simfoniniam orkestrui, bet akivaizdu kad, kai kalbi apie daugiafunkcį dalyką, turi būti kitoks operatorius. Šiame dalyke turi dalyvauti ministerija, savivaldybė, taip pat Simfoninis orkestras. Mes turime aukščiausios klasės muzikos atlikėjų, bet jie neturi Lietuvoje tinkamų sąlygų“, – kalbėjo kultūros ministras.

Anot R. Šimašiaus, projektui „buvo numatyti penkiasdešimt keli milijonai eurų, dabar numatyta 74 mln. eurų“, t. y. 22,86 mln. eurų daugiau, nei planuota iš pradžių. Kainą augino, anot R. Šimašiaus, ne nauji sprendiniai, o nauji reikalavimai. Buvo planuota kastis į žemę, o dabar atsirado papildomas pastatas. Tai, anot mero, buvo racionalus sprendimas.

„Mums labai pasisekė. Buvo keli projektai netoli laimėjimo. Dabar, kai matau galutinį projektą, kaip jis dekonstravo, prisitaikė prie gamtinės situacijos, labai džiaugiuosi, kad būtent jis laimėjo. Jis pristatomas tarptautinėje architektų bendruomenėje kaip vienas labiausiai dėmesio vertų architektūros įvykių. Tas dekonstravimas, manau, yra būsima architektūrinė tendencija“, – tvirtino vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Projekto autorių „Arquivio Architects“ atstovas Danielis Fraile per pristatymą visuomenei pasakojo, kad po urbanistinės strategijos suprasta – lietuviškas šiaudinis sodelis atitinka pastato struktūrą: „Fasadas jungia mišką ir miestą. Per fasado struktūrą pabrėžtas medžių lieknumas, laibumas. Projekto idėja – erdvė viduryje, dviračių takai.“

„Tai projektas kaip ikona, miesto ženklas. Visi žinote Gedimino bokštą, buvo mintis apšviesti ir šį pastatą. Mums dar labai svarbu, kaip šis pastatas atrodys naktį. Visi elementai turi skirtingą apšvietimą – turime baltą šviesą, o įeinant į vidų ji tampa geltonesnė. Tai mums primena gintarą“, – pasakojo architektas.

„Pranašumas – pastatų skaidrumas. Jį galima paryškinti, jis gali įvairiai suspindėti, plotus galima panaudoti projekcijoms, pats pastatas tarsi pasirodymo dalyvis. Pastatas galės suspindėti kaip brangakmenis. Stiklas turės įvairų raštą, bus galima jį įvairiai maišyti“, – ketvirtadienį pasakojo D. Fraile.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.